Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinio potencialo pusiausvyrą. Po 1990 m. kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Vilniaus universiteto leidykla pristato Zenono Kumetaičio, aktyviai dalyvavusio atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 m., knygą „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“, kurioje atskleidžiamos įdomios ir nepublikuotos permainingų derybų detalės, liudijančios istoriją, kurią neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija.

Delimituota valstybės siena su Baltarusija, kurios niekada neturėjome, išsiderėta nemaža dalis Vištyčio ežero, kurio nuo Melno sutarties laikų turėjome tik įlankos ties gyvenviete dalį. Gilinantis į Lietuvos ir Lenkijos sienos susidarymo aplinkybes, pavyko jos ištakas aptikti Jaltos ir Potsdamo konferencijų dokumentuose, o Lietuvos sienos taškas piečiau Vištyčio ežero tapo išeities tašku „parceliuojant“ Rytprūsių teritoriją.

Derybas dėl jūrinės akvatorijos delimitavimo komplikavo „nepalanki“ Lietuvos kranto konfigūracija. Tai buvo iššūkis derybininkams. Nepaisant politikų spaudimo užbaigti derybas, komisija neabejojo, kad priešais Lietuvą yra Švedija, ir, nors Ženevos konvencijos metodai nenumatė tokios galimybės, siekė bendros jūros sienos su šia valstybe. Derybose pavyko susitarti vadovautis dar neįsigaliojusia Jūrų teisės konvencija, kurios nuostatos buvo liberalesnės. Kad dabar turime jūrinę sieną su Švedija, yra bene didžiausias Lietuvos derybininkų pasiekimas.

Knygos autorius – technikos mokslų daktaras, docentas, ambasadorius Z. Kumetaitis. Eidamas valstybės sienų ir jų sankirtų delimitavimo ir demarkavimo komisijų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas, jis dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 m.

Knygą galite įsigyti internetiniuose knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt, humanitas.lt, vaga.lt, fiziniuose knygynuose „Vaga“, „Akademinė knyga“, „Versmė“.