Vilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorės habil. dr. Birutės Jasiūnaitės knyga „Lietuvių velniavardžiai“.

„Lietuvių velniavardžių yra daug – tarmėse ir tautosakos tekstuose jų priskaičiuojama beveik iki penkių šimtų. Netrūksta jų ir kitose kalbose, tik toli gražu ne visur jie sistemingai rinkti ir nagrinėti. Man visada atrodė, kad tokios leksikos neįmanoma pakankamai efektyviai aprašyti be gero, nuodugnaus etninės kultūros pažinimo. Laimė, man vaikystėje, šeimoje ir studijų metais nuolatinėse dialektologinėse ekspedicijose po Lietuvą dar teko dažnai susidurti su gyvąja žodine tautosakos tradicija, kuri, kaip tada daugeliui atrodė, bus amžina. Deja, viskas turi pabaigą. Pasakos ir sakmės ilgainiui atgula į kapus drauge su jų sekėjais. Išlieka tik tai, kas užrašyta daugybės entuziastų. Ir folkloristika, ir etnolingvistika, ir dialektologija pamažu pereina į diachronijos sferą. Dabartinės mūsų humanitarų kartos uždavinys – sugebėti, remiantis įvairia metodika, aprašyti tai, ką jau turime surinkę. Studijų laikais buvau nuolatos mokoma, kad tikras lingvistas turi abstrahuotis nuo teksto: ne itin svarbu, ką tiri, tačiau reikšminga tai, kaip tiri. Prisipažįstu, kad niekados nesupratau tokios nuostatos. Akademinės laisvės principas reikalauja leisti žmogui pasirinkti tiek jam artimą tyrimo objektą, tiek ir metodiką. Etnolingvistika siūlo imtis žodį tirti ne „pliką“, izoliuotą, o su tam tikru kultūriniu „drabužiu“. Tas drabužis gali būti puošnus, šventinis, gali būti ir visai kuklus: tai kiekvieno tyrėjo noro ir kompetencijos reikalas“, – sako knygos autorė.

Taigi ši knyga – tai folklorinio velnio pavadinimų, vartojamų įvairiose lietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose, sinchroninis tyrimas. Velniavardžiai joje „surikiuoti“ pagal motyvuojamuosius požymius: mitinės būtybės gyvenamąją vietą, būdingąsias išvaizdos ypatybes, veiksmus ar funkcijas, būdo ir psichikos savybes. Atskiruose leidinio skyriuose aptariami nemotyvuoti skoliniai ir tikriniai velnio vardai. Velniavardžiai nagrinėjami remiantis plačiu lietuvių etninės kultūros kontekstu, pirmiausia pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos medžiaga.

Leidinys skiriamas įvairių specialybių humanitarams: kalbininkams, tautosakininkams, mitologams, etnologams. Juo galės naudotis minėtųjų specialybių studentai ir visi skaitytojai, kuriuos domina paslaptingi demonologijos dalykai. „Visada buvo žmonių, palaikiusių šį keistą užsiėmimą. Pasitaikė, tiesa, ir tokių, kurie sakė: „Mesk tuos velnius, dirbk tai, ko reikia mokslui, tautai!“ Manyčiau, kad nei mokslui, nei tautai mano velniukai nepakenks, o jeigu supykę ką nors ir papešios, tai tik į sveikatą“, – šmaikštauja knygos autorė.

Knygą „Lietuvių velniavardžiai“ galite įsigyti knygynuose „Littera“, „Akademinė knyga“, „Vaga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt, humanitas.lt.