„Daugelis religijos istorijos ir religijotyros tyrėjų sutaria, kad religijos pobūdis XX a. nepaprastai pasikeitė: jos socialinis ir politinis vaidmuo sumažėjo, religiniai įsitikinimai patyrė privatizaciją ir atsiskyrė nuo religinių organizacijų, o jos pačios gerokai apsilpo. Prie kintančios šiuolaikinės religijos sampratos „neaiškumo“ prisideda ir skirtingos religijos istorijos kryptys bei konkuruojantys religijotyros, religijos istorijos ir sociologijos metodai.

Tačiau daugelis tyrėjų sutaria ir dėl to, kad religija turi būti įtraukta į didįjį istorijos pasakojimą. Neatrodo, kaip teigia ir kai kurie tyrėjai, kad religija išnyktų. Vėlyvojoje modernybėje religija beveik prarado galią legitimuoti ir vienyti visą visuomenę, bet ji funkcionuoja mažiau reikšmingai susijusi su kitomis visuomenės veiklos sritimis. Moderni visuomenė yra sudėtinga, prieštaringa ir paradoksali, o įvairovė joje vis dėlto reikalauja „suvienijimo“ į visybę, tęstinumo. Todėl religija šiuolaikinėje visuomenėje įgyja naujų funkcijų įvairiose plotmėse. Pati visuomenė tampa plačia komunikacine veiklos sistema, o religinių simbolių sistema taip pat gali būti įrašoma į modernios kultūros simbolių sistemą per kalbą, religinį diskursą, komunikaciją ir bendruomeniškumo puoselėjimą religinėse organizacijose“, – teigiama knygos įvade.

Monografijoje pirmą kartą nuosekliai tiriama Lietuvos sentikių bažnyčios istorija nuo 1918 iki 2018 m., esmingai ją atnaujinant šaltinių ir kur kas daugiau metodų požiūriu. Šis periodas Lietuvos sentikių bažnyčios istorijoje buvo pertrūkių ir esminių pokyčių laikotarpis, o sentikybės, kaip ir krikščionybės Europoje apskritai, pobūdis neatpažįstamai pasikeitė.

Atnaujinant bažnyčios istorijos tyrimų metodologiją, knygoje istorinis aspektas siejamas su šiuolaikinėmis religijos sociologijos, naujosios kultūros istorijos idėjomis ir perspektyvomis. Joje gilinamasi į religijos ir Sentikių bažnyčios vaidmenį viešajame diskurse, suproblemintai žvelgiama į daugiau tradicine laikomą bažnyčios institucijų, bažnyčios sąveikos su valstybe, visuomene ir tarptautinėmis realijomis raidą. Monografija nauja ir tuo, kad jos empirinį pagrindą sudaro kur kas daugiau įvairių ir neretai naujų šaltinių grupių, įskaitant, visų pirma, valstybinius, bažnyčios centrinių institucijų, sunkiau prieinamus parapijų ir privačius archyvus.

Autorius doc. Grigorijus Potašenko (VU Istorijos fakultetas) tikisi, kad ši knyga paskatins solidžiau įtraukti 1918–2018 m. Sentikių bažnyčios raidą ir savitą sentikybės tradiciją į modernios Lietuvos istoriją ir diskusinį lietuviškos kultūrinės tapatybės lauką, glaudžiai siejant bendrą nacionalinę tapatybę ir skirtingų grupių vertybes.

Knygą „Lietuvos sentikių bažnyčia 1918–2018 metais. Tarp laisvės ir kontrolės“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne; knygynuose „Akademinė knyga“, „Vaga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.