„Tikiuosi šios knygos sėkmės. Galbūt ilgalaikiu tyrimu sukaupti duomenys bei siūlomos įžvalgos sudarys galimybę pradedantiems ir įdirbio pasiekusiems mokslininkams taikant kitus, ištobulintus tyrimo metodus įsigilinti į daug lietuvių tautai bei Lietuvos valstybei nusipelniusios Mažosios Lietuvos kultūros, švietimo ir politinės minties pažangos, asmenybės tapatumo, savisaugos, savigynos ugdymo patirties, regiono tautinių bendruomenių santykių, politinių sąjūdžių ir ilgaamžės krašto istorijos, susipynusios su istorinės Prūsijos ir imperinės Vokietijos interesais, problemas, suteiks argumentų mokslinių diskusijų tradiciniais ir kontroversiškais klausimais dalyviams“, – sako monografijos autorius prof. Domas Kaunas.

Mažosios Lietuvos bibliotekos priklausė Prūsijos septynių amžių ir Klaipėdos krašto Lietuvos Respublikos sudėtyje 16 metų trukmės istorijai. Jos funkcionavo kaip šių valstybių švietimo, mokslo, kultūros, socialinių ir politinių institucijų sistemos viena iš grandžių. Dėl šios priežasties bibliotekas nuolat kontroliavo valstybė, tačiau jas aktyviai veikė intelektualioji visuomenė. Tyrimo objektu pripažintos valstybinės reikšmės Karaliaučiaus pilies ir universiteto, miestų, administracijos įstaigų, mokyklų, draugijų, bažnytinių, visuomeninių bei komercinių tinklų bibliotekos. Jas papildė ir visuomenei atviros asmeninės bibliotekos.

Visoms buvo būdingi bendrieji vokiečių bibliotekininkystės ir regiono etninės kultūros ypatumai. Stiprinant dvasinius ryšius su autochtonų bendruomenėmis ir rengiant kvalifikuotus specialistus, iš dalies ir filantropiniais sumetimais, kai kurios Prūsijos bibliotekos kaupė lietuviškų knygų rinkinius. Vėliau jie tapo lituanistinių tyrimų baze. Visuomenę knygomis geriau aprūpino miestai. Tačiau juose lietuviai sudarė ne daugiau kaip 15 proc. gyventojų, Mažoji Lietuva buvo valstiečių kraštas. Svarbų švietimo vaidmenį atliko lietuvių draugijų bibliotekos.

Jų, stacionarių ir kilnojamųjų, iš viso nuo XIX a. pabaigos iki 1939 m. veikė 47. Dalis (19) priklausė lietuvių jaunimo draugijoms, koordinuojamoms sąjungos „Santara“ atstovybės. Kokybiškiau skaitytojų poreikius atliepė Versalio taikos sutartimi 1919 m. nuo Vokietijos atskirto ir prie Lietuvos Respublikos 1923 m. prijungto Klaipėdos krašto bibliotekos. Lietuvių bibliotekose vyravo grožinė, mokslo populiarinimo, laisvalaikio ir taikomoji ūkio literatūra lietuvių kalba, autoriai – Naujausiųjų laikų lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, danų, švedų, amerikiečių, lenkų, rusų ir kitų tautų rašytojai. Fonduose mažėjo leidinių gotikiniu šriftu, nes sparčiai veikė visų – mažosios, didžiosios ir išeivijos – tautos dalių integracija ir adaptacija prie lotyniškuoju šriftu spausdintos knygos.

Knygą „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, „Vaga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.