Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, per trumpą laiką turėjo persiorientuoti ir persiorganizuoti visa švietimo sistema, kai vaikų ugdymo (dalykinio, socialinio, net fizinio) forma pakeista iš tiesioginės į nuotolinio ugdymo. Šis nenumatytų sąlygų sukeltas staigus pokytis paveikė ugdymo proceso dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų) sąveiką, įsitraukimą ir vaidmenis ugdymo procese; ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Tai analogų neturinti patirtis, kurią būtina tirti, kad būtų geriau pasirengta galimoms ateities krizėms. Todėl įvairių sričių ir krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos mokslininkai susijungė bendram tyrimo projektui „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“.

Pagrindinis šio projekto tikslas – visapusiškai analizuoti privalomo nuotolinio ugdymo(si) iššūkius ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), grėsmes ir galimybes priešmokyklinių ir pirmų–aštuntų klasių vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui ir mokymosi sėkmei ir parengti rekomendacijas švietimo, socialinės politikos formuotojams ir vykdytojams, mokyklų vadovams, mokytojams ir tėvams.

Mokslo studijoje „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, kurią sudarė prof. dr. Roma Jusienė, partnerystės doc. Virginija Būdienė, doc. dr. Gražina Gintilienė, doc. dr. Sigita Girdzijauskienė, doc. dr. Irena Stonkuvienė, pristatomi projekto rezultatai, gauti sprendžiant projekte numatytus uždavinius, būtent pastarieji ir suponavo atitinkamą mokslo studijos sandarą.

Pirmame skyriuje pateikiama švietimo sistemai iškilusių iššūkių ir švietimo politikos situacijos analizė. Antrame skyriuje pristatoma atliktų kiekybinio ir kokybinio tyrimų metodika. Tyrimo metodologiniu pagrindu pasirinktas Bronfennbrener & Morris (2007) ekosisteminis požiūris, kuris tiriamą reiškinį leido analizuoti atsižvelgiant į vaiko ir jo aplinkos kontekstų – šeimos (mikrosistema), klasės ir mokytojų (mezosistema), mokyklos (egzosistema), švietimo ir socialinės politikos (makrosistema) ir pandemijos laikotarpio (chronosistema) – sąveikas.

Trečiame skyriuje pateikiame mokinių fizinės ir psichikos sveikatos veiksnių analizę, daug dėmesio čia skiriama vaikų buvimo prie ekranų trukmei, emocinės būklės ir fizinės sveikatos pokyčiams pandemijos dėl COVID-19 laikotarpiu. Ketvirtame skyriuje aptariame svarbiausius su nuotolinio ugdymo būtinybe susijusius technologinius iššūkius, skaitmeninės atskirties ir skaitmeninės etikos problemas. Penktame ir šeštame skyriuose daugiausia dėmesio skiriama atitinkamai priešmokyklinio bei pradinio mokyklinio amžiaus ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų mokymosi sėkmei, jos individualiems (paties vaiko), šeimos (tėvai), artimiausios ugdymo aplinkos (mokytojai) ir mokyklos (mokyklų administracijos ir švietimo pagalbos specialistai) veiksniams. Septintame skyriuje pateikiame nuotolinio ugdymo stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių (SSGG) analizę ir rekomendacijas politikos formuotojams ir vykdytojams, mokyklų administracijoms ir mokytojams, tėvams ir mokiniams.

Ši mokslo studija – tai labai intensyvaus plataus tyrimo, atlikto per trumpą laiką daugiadisciplininės mokslininkų komandos, rezultatas. Ją nemokamai PDF formatu atsisiųsti galima čia.

Projektą „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ 2020 m. birželio–gruodžio mėnesiais finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-COV-20-11).