Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai pristato savo tyrimus 30-ajame Europos archeologų asociacijos (EAA) kongrese. Kiekvienais metais suvažiavimas suburia Europos archeologijos mokslininkų ir kitų tarpdisciplininių mokslų tyrėjų bei ekspertų bendruomenę, siekiančią pristatyti aktualiausius atstovaujamų mokslo sričių tyrimų rezultatus.
Šiais metais kongresas vyksta rugpjūčio 28–31 d. Romoje La Sapienza, didžiausiame Europos universitete. Jubiliejiniame EAA kongrese daugiausia dėmesio skiriama tyrimams, kurie nagrinėja praeities ir dabarties ryšius, paveldo vaidmenį visuomenėje ir kaip paveldas gali prisidėti prie gyvenimo kokybės bei aplinkos gerinimo.
Kongrese dalyvaus mokslininkai iš VU Istorijos fakulteto, taip pat savo ir partnerių atliktus tyrimus pristatys VU Medicinos ir Komunikacijos fakultetų atstovai.
Europos archeologų kongresas Lietuvoje
Kasmetinis EAA kongresas 2016 m. vyko Lietuvoje ir VU. Tuomet 22-ajame kongrese Vilniuje, į kurį susirinko daugiau nei pusantro tūkstančio archeologų, buvo aptariami duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms, archeologijos teorijos ir metodologijos, tarpdiscipliniškumo archeologijoje klausimai. Speciali sekcija buvo skirta „Brexit“ įtakai archeologijos mokslui.
„Tai buvo iki šiol didžiausias mokslinis renginys Lietuvoje, skirtas archeologijos tematikai, o tarptautiškumu ir mokslinės programos apimtimi – vienas didžiausių renginių VU. EAA kongresas Lietuvoje neabejotinai atliko milžinišką darbą populiarindamas ne tik Lietuvą, jos archeologinį paveldą, bet ir – svarbiausia – šalyje ir visame Rytų Baltijos regione atliekamus mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Dalyviams iš 48 pasaulio šalių turėjome galimybę pristatyti VU ir, žinoma, Istorijos fakulteto Archeologijos katedrą, žymiausius Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, muziejus ir kitas mokslo bei paveldosaugos institucijas. Iki šiol tarptautinėje mokslo bendruomenėje renginys Vilniuje yra visuomet prisimenamas kaip itin jaukus, kompaktiškas, bendruomeniškas, o VU ir pats Vilnius – nepaprastai svetingi“, – apie 2016 m. EAA kongresą Lietuvoje pasakoja Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė, VU Istorijos fakulteto lektorė Agnė Žilinskaitė.
VU pranešėjai ir jų tyrimai
Šių metų Europos archeologų kongrese VU Istorijos fakulteto zooarcheologė doc. Giedrė Piličiauskienė skaitys pranešimą „Horse husbandry in Lithuania from the Late Roman to the Early Modern Period: 1500 years lasting traditions“. Jame mokslininkė pristatys tyrimą, kuriame, remiantis stabiliųjų izotopų bei istoriniais duomenimis, bus atskleidžiami arklių auginimo ir naudojimo ypatumai dabartinės Lietuvos teritorijoje per pastaruosius 1500 metų.
Lekt. A. Žilinskaitė kartu su kolegomis iš Robotikos mokyklos ir Krašto pažinimo ir tyrimo centro pristatys archeologijos temų integravimo į Lietuvos bendrojo ugdymo programas patirtis ir galimybes („Old ideas and new ways to recreate history. Lithuanian education experiences“). Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip įvairių šiuolaikinių technologijų taikymas ir derinimas prie mums įprastų gali paskatinti mokyklinio amžiaus jaunimo domėjimąsi kultūros paveldo objektais ir kaip nestandartinis požiūris leidžia atrasti tai, ko naratyvais ar tradiciniais tyrimo metodais nepavyksta.
Prof. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen kartu su komanda organizuoja pranešimų sekciją, skirtą tvarių praeities maisto sistemų ir jų taikymo praeityje vykusių pasaulinių krizių, klimato kaitos bei karų laikotarpiais tyrimams. Be to, sekcijoje bus analizuojami našūs praeities apsirūpinimo maistu metodai ir jų panaudojimas ateityje („Exploring ancient solutions for modern challenges: archaeological insights into food systems and adaptations to changing environments“).
Jos vadovaujamo VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros Bioarcheologijos tyrimų centro mokslininkai ir „ERC-CoG MILWAYS“ projekto partneriai skaitys šiai tematikai skirtus pranešimus. „MILWAYS“ projekto podoktorantė dr. Margaux Depaermentier iš Prancūzijos kartu su kolegomis skaitys pranešimą apie tyrimą, nagrinėjantį sorų plitimą Šiaurės Europoje bronzos amžiuje remiantis stabiliųjų izotopų duomenimis („Exploring the spread of millet towards Northern Europe“).
Dokt. Meiirzhanas Abdrakhmanovas iš Kazachstano pristatys tyrimą, kuriame aiškinamas ryšys tarp klimato pokyčių senovėje ir sausrai atsparių sorų auginimo Šiaurės Rytų ir Vidurio Europoje („Revealing the relationship between paleoclimatic changes and broomcorn millet cultivation in north-eastern and Central Europe“).
Archeologas ir paveldo komunikacijos tyrinėtojas, Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas pristatys tyrimą apie tai, kaip žmonės, kurie nėra profesionalūs archeologai, naudojasi archeologijos informacinėse sistemose prieinamais moksliniais duomenimis („Archaeology data and non-archaeological professionals: why do people need archaeology?“).
Medicinos fakulteto antropologė Jovita Kadikinaitė skaitys pranešimą apie cheminių medžiagų panaudojimą užkasant XX a. konfliktų aukų palaikus. Tyrimas atliktas kartu su Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininku dokt. Dovydu Karobliu („The use of chemicals in the burial of victims of conflicts in the 20th century“).
Bendram projektui su VU Medicinos fakulteto mokslininkais ir prof. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen įdarbinti Lietuvos istorijos instituto archeologai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė, skaitys pranešimą apie Vilniečių mitybą XIII-XVIII a. Tyrimas atliktas stabiliųjų anglies ir azoto izotopų tyrimų duomenimis, o palaikai paimti iš stačiatikių, katalikų ir protestantų kapinynų (angl. Human diet in Vilnius in the 13th – 18th centuries).
EAA kongrese taip pat dalyvaus archeologai iš Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos archeologijos draugijos.
Komentarų nėra. Būk pirmas!