Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė, kas tapo 2023 metų laureatais. Iš septynių premijų penkios skirtos Vilniaus universiteto (VU) mokslininkams.

Socialinių mokslų srityje įvertintas VU Filosofijos fakulteto mokslininkas prof. Evaldas Kazlauskas už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“.

Psichologijos profesoriaus darbų cikle analizuojamas Lietuvos gyventojų stresorių, psichologinių traumų, stresinių sutrikimų paplitimas, su stresu ir traumomis susijusių sunkumų atpažinimo ir veiksmingos psichologinės pagalbos galimybės ir iššūkiai. Jame pateikiami unikalūs Lietuvos gyventojų stresinių sutrikimų duomenys ir inovatyvių stresinių sutrikimų intervencijų tyrimų rezultatai. Tai yra reikšmingas indėlis į Lietuvos ir tarptautinius psichologinio streso ir psichotraumatologijos mokslinius tyrimus. Šie darbai turi didelę taikomąją vertę tobulinant psichologinę pagalbą asmenims, patiriantiems su stresu ir traumomis susijusius psichologinius sunkumus.

Gamtos mokslų srities laureatais tapo VU Fizikos fakulteto mokslininkai prof. Jūras Banys, prof. Mantas Šimėnas, dr. Janas Macutkevičius, doc. Šarūnas Svirskas, doc. Sergejus Balčiūnas, doc. Vidmantas Kalendra, prof. Robertas Grigalaitis už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“.

Šis mokslo darbų ciklas skirtas inovatyvių funkcinių medžiagų tyrimams. Šios medžiagos naudojamos pažangiose pramonės srityse, medicinoje ir kitur. Mikrobangų spektroskopijos tyrimų metodų visuma leidžia visapusiškai išsiaiškinti tokių medžiagų makroskopinį dielektrinį atsaką plačiame dažnių intervale, o pasitelkus papildomus elektronų paramagnetinio rezonanso tyrimus galima tirti mikroskopinius reiškinius, nulemiančius unikalias šių medžiagų savybes. Darbų rinkinyje pateikti keleto skirtingų kietųjų medžiagų šeimų mikrobangės spektroskopijos tyrimų rezultatai: perovskito struktūros oksidų, hibridinių junginių (metaloorganinių karkasų, hibridinių perovskitų) ir kompozitų, sudarytų iš polimerinės matricos ir neorganinių intarpų. Daugiau apie mokslininkų grupės tyrimų ciklą.

Medicinos ir sveikatos mokslų srityje VU Medicinos fakulteto mokslininkė prof. Laura Malinauskienė ir prof. Rūta Dubakienė įvertintos už darbų ciklą „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“.

Šis mokslo darbų ciklas yra skirtas maisto ir cheminės alergijos tyrimams ir nagrinėja jų išsivystymo priežastis bei prielaidas nuo kūdikystės iki suaugusiojo gyvenimo. Vykdant šį darbą suformuota ir ištyrinėta Lietuvos alergiškų naujagimių kohorta pagal Europos Sąjungos 6 Bendrosios programos maisto alergijos projektą „EuroPrevall“. Gauti originalūs duomenys parodė, kad maisto alergija Lietuvoje pasireiškia iki 17 proc. visų kūdikių, o ja serga 5,6 proc. vaikų. Įrodyta, kad Lietuvos vaikai dažniausiai įsijautrina pienui ir kiaušiniams, rečiau kviečiams, žemės riešutams, sojoms. Išsamiai ištirtos aplinkos, mitybos bei kitos priežastys, lemiančios maisto alergijos išsivystymą, maisto alergijos rizikos veiksniai, įvertinti maisto alergijos diagnostikos būdai ir imunologiniai nustatymo metodai. Epidemiologiniai vaikų ir suaugusiųjų maisto alergijos tyrimai „EuroPrevall“ projekte, kuriame dalyvavo 67 partneriai iš 24 šalių, leido Lietuvai atsirasti epidemiologinių alergijos tyrimų žemėlapiuose ir atstovauti Rytų Europos regionui su jam būdingais kultūriniais, socialiniais aspektais, turinčiais įtakos mitybos įpročiams, maisto alergijos epidemiologinei situacijai, kartu atskleidžiant ir leidžiant daryti palyginimus tarptautiniu mastu. Atlikti molekuliniai tyrimai parodė, kad sparčiai didėja alergija įvežtiniams maisto produktams, tokiems kaip žemės riešutai, sojos, kiviai, persikai ir kiti. Išsamiai apie mokslininkių tyrimų ciklą.

Medicinos ir sveikatos mokslų srityje premijos taip pat skirtos VU Medicinos fakulteto mokslininkams prof. Kęstučiui Ručinskui, doc. Viliui Janušauskui, prof. Robertui Stasiui Samalavičiui ir prof. Pranui Šerpyčiui už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.

Šis mokslo darbų ciklas, atliktas 2008–2022 m., nagrinėja pačių sunkiausių ligonių, sergančių širdies nepakankamumu, gydymą pažangiausiomis mechaninėmis trumpalaikėmis (kontrapulsacija intraaortiniu balionėliu, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija) ar ilgalaikėmis pagalbinėmis mechaninėmis kraujotakos palaikymo priemonėmis (dirbtiniais skilveliais). Šiame darbe išnagrinėta aktuali mokslo ir praktikos problema, kurios tyrimų rezultatai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie naujausių technologijų įdiegimo, naujų metodikų sukūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros Lietuvoje. Daugiau apie darbų ciklą.

Technologijos mokslų srityje apdovanotas VU profesorius emeritas Antanas Žilinskas už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“.

Esminis naujai kuriamų technologijų bei inžinerinių įrenginių pranašumas yra jų efektyvumas, pvz., šiuo metu ypač aktualus energetinis efektyvumas. Siekiant užtikrinti maksimalų efektyvumą, tenka spręsti optimizavimo uždavinius, kurie dažnai būna daugiaekstremalūs, daugiakriteriai, reikalauja daug kompiuterinių išteklių ir todėl sunkiai sprendžiami. Plačiai prieinami optimizacijos algoritmai tokiems uždaviniams netinka. Racionali daugiaekstremalių uždavinių globalaus optimumo paieška neįmanoma be adekvačios teorijos. Mokslo darbų ciklo „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“ autorius prof. A. Žilinskas sukūrė originalią vieno ir daugelio kriterijų globalios optimizacijos teoriją. Remiantis pasiūlyta teorija sukurti algoritmai ir juos realizuojanti programinė įranga. Išspręsti taikomieji bioreaktorių, biojutiklių, aukšto slėgio adsorbcijos sistemos optimalaus projektavimo uždaviniai. Darbo autorius apdovanotas Tarptautinės globaliosios optimizacijos draugijos C. Carathéodory premija (2017).

Mokslo premijos laureatams bus teikiamos kovo 5 d.