Šiuolaikinėms organizacijoms yra gyvybiškai svarbūs iniciatyvūs, atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą prisiimantys ir aukštiems veiklos standartams įsipareigoję darbuotojai. Joms reikalingi aktyvūs ir atsidavę savo darbui žmonės. Be to, vis svarbesnis tampa pačių darbuotojų gebėjimas sukurti darbo aplinką, leidžiančią pasiekti organizacijos bei asmeninius tikslus ir susidoroti su darbe neišvengiamai kylančiais iššūkiais. Tačiau daugelio organizacijų patirtis rodo, kad šiuolaikinis darbo krūvis ir tempas, darbo reikalavimų ir rinkos sąlygų kaita neretai turi priešingą efektą ir sukelia vadinamąjį perdegimo sindromą, užkertantį kelią darbuotojo ir organizacijos gerovei.

2015 m. balandžio mėnesį Vilniaus universiteto organizacijų psichologės dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, dr. Ieva Urbanavičiūtė ir dr. Rita Rekašiūtė Balsienė ėmėsi įgyvendinti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą*, skirtą psichosocialinėms darbo sąlygoms organizacijose ištirti.

„Džiaugiamės turėdami galimybę Lietuvos organizacijose atlikti tyrimus, atitinkančius šiuolaikinės darbo aplinkos kompleksiškumą ir naujausias organizacinės psichologijos mokslo tendencijas. Taip prisidedame prie europinio mokslo raidos ir organizacijų bei jų darbuotojų gerovės“, – teigia tyrimo vadovė dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.

Mokslo tyrimu siekiama nustatyti, kokios darbo organizacijoje sąlygos skatina darbuotojų įsitraukimą į darbą, o kokios priešingai – turi neigiamą poveikį motyvacijai bei sveikatai ir lemia perdegimą darbe. Taip pat – įvertinti darbuotojo asmeninių psichologinių išteklių ir darbo meistriškumo (angl. job crafting) svarbą. Galiausiai, siekiant holistiškai įvertinti darbuotojo gerovės prielaidas, projektas apima Lietuvoje dar labai mažai tirtą darbo ir asmeninio gyvenimo dermės svarbą darbuotojo gerovei.

Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su Lietuvos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis ir Roterdamo Erazmo universiteto (Nyderlandų Karalystė) tyrėjais.

*Psichosocialinių darbo veiksnių raiška ir poveikis darbuotojui organizacijos ir asmeninio gyvenimo kontekste (Nr. MIP-008/2015)