„Įgyti naujos patirties studijuojant užsienyje buvo viena didžiausių mano gyvenimo svajonių, o Lietuva buvo ta šalis, kurią visada norėjau aplankyti, todėl labai apsidžiaugiau, kai atsirado galimybė čia studijuoti. Čia nuostabi gamta ir įdomi šalies istorija, kuri mane labai sudomino. Iš visų jėgų stengiausi užsitikrinti vietą Vilniaus universiteto vasaros programoje“, – sako Valeriia Hladkova. Ji yra tarptautinės ekonomikos studijų I kurso magistrantė Nacionaliniame maisto technologijų universitete Kyjive, Ukrainoje. Šią vasarą ji atlieka praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos parengtą projektą Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete (vadovė prof. Ilona Kiaušienė).
Būdama aktyvi, ekstravertiška asmenybė, V. Hladkova labai mėgsta keliauti ir nuolat ieško galimybių išmokti naujų dalykų. Tai paskatino ją dalyvauti vasaros praktikoje VU. „Tai mano pirmas kartas užsienyje, tad džiaugiuosi viskuo, – sako praktikantė. – Šiandieniame pasaulyje tarptautinė ekonomika turi didelę reikšmę, todėl tai labai svarbi sritis mokslui. Šiame projekte savo tyrimus skiriu žiedinės ekonomikos principų taikymui turizmo pramonėje.“
V. Hladkovą, atvykusią į Lietuvą, pasitiko profesorė Virginija Jurėnienė ir surengė trumpą ekskursiją. „Vos atvykau į Kauną, susidarė įspūdis, kad žmonės čia yra nepaprastai draugiški ir atviri. Ypač Kauno fakultete, kuriame mane šiltai sutiko VU darbuotojai ir mano praktikos vadovė doc. Ilona Kiaušienė“, – prisimena jaunoji mokslininkė.
„Iš viešnagės Kaune liko tik teigiami įspūdžiai. Miestas žavi turtinga istorija ir architektūra, jį supančios gamtos gausa. Žavingo senamiesčio tyrinėjimas ir gyvos kultūros pažinimas buvo nepamirštama patirtis. Nekantrauju vėl apsilankyti Lietuvoje ir daugiau pakeliauti po šalį. Įsimylėjau įspūdingą šalies grožį, turtingą istoriją ir žmonių nuoširdumą. Noriu labiau įsigilinti į savo akademinius užsiėmimus, pasinerti į kultūrą ir atrasti daugiau to, ką gali pasiūlyti ši nuostabi vieta“, – sako V. Hladkova. Ji teigia, kad pažintis su miestu padėjo suprasti, kaip jį mato turistai.
„Turizmo industrija yra pripažinta vienu didžiausių ir sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje, nešančiu dideles pajamas įvairiems verslams ir kuriančiu darbo vietas. Tačiau tai taip pat kelia didelį iššūkį dėl įspūdingo pasaulyje susidarančių atliekų kiekio – vien Europos Sąjungoje kasmet susidaro daugiau nei 2,2 mlrd. tonų atliekų. Todėl tvarių sprendimų paieška yra ypač svarbi, o vienas iš galimų būdų yra žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas“, – paaiškina praktikantė.
„Savo tyrimu tikiuosi atskleisti šios temos svarbą ir prisidėti prie būsimų šios srities tyrinėjimų. Suprasdami ir įgyvendindami žiedinės ekonomikos principus galime siekti tvaresnės ir ekologiškesnės turizmo pramonės, mažinančios atliekų generavimą ir neigiamą jų poveikį. Esu pasiryžusi pasidalyti savo atradimais ir įžvalgomis straipsnyje, kurio tikslas – didinti suvokimą apie šią svarbią temą ir įkvėpti kitus prisijungti prie iniciatyvų kuriant tvaresnę ateitį“, – sako V. Hladkova.
„Žiedinė ekonomika yra vienas tvaraus vystymosi įrankių, o jos tikslas – panaikinti neigiamą įtaką gamtai, kiekviename ekonominės veiklos etape sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir taršą ir išvengti neefektyvaus gamtos išteklių naudojimo“, – paaiškina sąvoką praktikos vadovė doc. I. Kiaušienė. Pasak jos, šis ekonomikos principas sparčiai populiarėja, vis dėlto iki šiol nėra plačiai praktikuojamas turizmo sektoriuje, nors būtent jame suvartojama daug energijos ir vandens, išmetama daug maisto atliekų, susiduriama su spūsčių problemomis ir išmetama daug CO2. „Tyrimu siekiama nustatyti, kaip dažnai svetingumo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos taiko žiedinės ekonomikos principus, kokios yra gerosios ir blogosios žiedinės ekonomikos principų taikymo patirtys“, – pasakoja doc. I. Kiaušienė. Ji tiki, kad tyrimas padės ištirti žiedinės ekonomikos principų taikymo ypatumus turizmo sektoriuje.
Doc. Ilona Kiaušienė
„Mano nuomone, dalyvavimas projekte studentei leis ugdyti gebėjimą savarankiškai organizuoti ir vykdyti kokybinį tyrimą jai naujoje kultūrinėje aplinkoje, atpažinti ir kritiškai vertinti taikomus žiedinės ekonomikos principus svetingumo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Tai naudinga patirtis jaunam žmogui, kryptingai siekiančiam profesinių tikslų. Projekto kuriama pridėtinė vertė – bendradarbiavimo tęstinumas tarp Lietuvos ir Ukrainos mokslo institucijų, dalijimasis gerąja patirtimi, diskusijos apie atsakingesnį ir efektyvesnį išteklių valdymą skatinant atsisakyti tradicinio „paimti, naudoti, išmesti“ principo“, – apibendrina docentė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!