Vilniaus universiteto (VU) profesoriui Virginijui Šikšniui ir dar šešiems pasaulio mokslininkams Osle, Norvegijoje, įteiktos elitinėmis laikomos Kavli premijos, aukso medaliai ir pagerbimo raštai. 1 mln. JAV dolerių vertės premijos paskirstytos už išskirtinius pasiekimus nanomokslų, astrofizikos ir neuromokslų srityse.

VU Gyvybės mokslų centre dirbantis prof. V. Šikšnys Kavli premijos laureatu tapo už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą. Premiją profesorius pasidalijo kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.

„Tai visos mūsų komandos nuopelnas, o kartu ir Lietuvos mokslo įvertinimas. Tačiau svarbiausia, kad dėl šios technologijos jau galime realiai kalbėti apie sudėtingiausių paveldimų genetinių ligų gydymą, kurti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, spręsti organų transplantacijos iššūkius. Ši technologija ateityje gali ne tik išgelbėti žmonių gyvybes ar išgydyti ligas. Ji atveria naujas galimybes įvairiose gyvybės mokslų srityse, o praktinis technologijos taikymas tėra laiko klausimas“, – džiaugėsi prof. V. Šikšnys.

Vieno žymiausių CRISPR-Cas9 sistemos tyrėjų pasaulyje prof. V. Šikšnio komandai supratus, kaip veikia šis virusas, paaiškėjo, kad tai – universalus metodas, kuriuo kaip DNR žirklėmis galima tiksliai iškirpti norimą DNR molekulės dalį.

Tai, anot mokslininko, reiškia revoliuciją gyvybės mokslų srityje. Už šį atradimą prof. V. Šikšniui jau įteikta prestižine laikoma Harvardo universiteto Warreno Alperto premija. Beveik penktadalis šios premijos laureatų yra ir Nobelio premijos laureatai.

Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.

Astrofizikos srityje apdovanojimą atsiėmė Leideno universiteto (Nyderlandai) profesorė Ewine van Dishoeck. Mokslininkė pripažinta už tarpžvaigždinių debesų gyvavimo ciklų ir žvaigždžių bei planetų formavimosi tyrimus, kurie leidžia geriau suprasti, kaip formuojasi ir susinaikina molekulės kosmose.

Neuromokslų srityje premiją pasidalijo trys mokslininkai: Niujorko Rokfelerio universiteto (JAV) profesorius A. Jamesas Hudspethas, Viskonsino Madisono universiteto profesorius Robertas Fettiplace‘as ir Paryžiaus Pasteuro instituto tyrėja Christine Petit. Jie tiria molekulinius ir neurologinius klausos mechanizmus ir tai, kaip nervinės ląstelės garsus paverčia elektros signalais.

Šie mokslininkai atskleidė esminį vidinėje ausyje esančių plaukinių ląstelių vaidmenį perduodant elektros signalus į smegenis, identifikavo daugiau nei dvidešimt svarbiausių genų tipų plaukinių ląstelių ir pademonstravo, kad pažeistos šios ląstelės gali lemti kurtumą.

Tikimasi, kad ateityje tai atvers kelią genų terapijai, kuri leis atkurtoms plaukinėms ląstelėms pakeisti pažeistąsias ir sugrąžins kurtiesiems klausą.

Laureatus rinko mokslo elitas

Kavli premiją 2005 m. įsteigė Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija kartu su šalies Švietimo ir mokslo ministerija bei Kavli fondu. Už išskirtinę mokslinę veiklą mokslininkai iš viso pasaulio apdovanojami trijose kategorijose: astrofizikos, nanomokslų bei neuromokslų. Pirmąkart apdovanojimas įteiktas 2008 m. Premiją globoja Norvegijos karališkoji šeima, ją laureatams įteikia šios šalies karalius Haroldas V.

Kavli premijos laureatus renka iškiliausi pasaulio akademikai. Kiekvienoje iš kategorijų rekomendacijas teikia Jungtinės Karalystės karališkoji draugija, nacionalinės JAV, Kinijos, Prancūzijos mokslų akademijos, Vokietijos Maxo Plancko draugija bei Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija.

Tarp apdovanotųjų nanomokslų srityje, kurioje laureatu tapo ir VU profesorius V. Šikšnys, dominuoja geriausių JAV ir Europos universitetų desantas. Tarp jų – Masačusetso, Kolumbijos, Niujorko, Stanfordo universitetai, taip pat Berlyno Maxo Plancko institutas, Strasbūro, Bazelio universitetai ir Londono imperatoriškasis koledžas. Iš viso ligi šiol apdovanoti 47 mokslininkai iš 11 valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.

Kas dvejus metus teikiamos Kavli premijos 2018 m. laureatai paaiškėjo gegužės 31 d., didžiausio pasaulyje mokslo festivalio, vykusio Niujorke, metu.