Kaip patobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, identifikuojant galimus pagerinimus pagal tris galimas perspektyvas (biologinės žmogaus sistemos, žmogaus elgsenos įpročiai ir kibernetinio saugumo specialisto gebėjimai bei žinios), beveik trejus metus tiria gausi projekto ADVANCES mokslininkų komanda. Jam vadovauja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė doc. Agnė Brilingaitė. Spalio mėnesį ji kartu su projekto partnere dr. Rūta Pirta-Dreimane iš Rygos technikos universiteto dalyvavo konferencijoje „Collaborative Experiences: Shaping the Research Future“, kurioje diskutavo apie Baltijos mokslinių tyrimų programos (BTP), finansuojamos iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų, projektų rezultatus ir BTP ateitį.
„Beveik trejus metus projekte ADVANCES, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir, žinoma, Lietuvos, siekiame tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas suteikdami personalizuotą gebėjimų ugdymą ir rizikos vertinimą. Vienas iš klausimų, kuriuos aptarinėjome šį mėnesį Latvijoje – ar vis dėlto projektų rezultatai svarbūs regioniniu lygmeniu, ar išeina iš regiono ribų. Rezultatai rodo, kad partneriai kaip grupė matomi globaliai geriau nei kiekvienas atskirai. BTP mums sudarė galimybę bendradarbiauti, gerinti mokslo rezultatus ir būti ryškesniems tarptautinėje bendruomenėje. O tokie ir yra BTP tikslai. Mūsų darbai yra matomi ir kuria vertę“, – įžvalgomis po konferencijos dalinosi VU Matematikos ir informatikos fakulteto Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkė doc. A. Brilingaitė.
Dr. Rūta Pirta-Dreimane ir doc. Agnė Brilingaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Konferenciją „Collaborative Experiences: Shaping the Research Future“ organizavo Latvijos mokslo taryba kartu su Latvijos švietimo ministerija bei partneriais iš Lietuvos ir Latvijos. Jos tikslas buvo aptarti Baltijos mokslinių tyrimų programos (BTP) sėkmę, vykdomų projektų iššūkius, susijusius su administravimu bei moksliniu įgyvendinimu, bendradarbiavimo vertę ir pačios programos ateitį.
ADVANCES projekto vadovei doc. A. Brilingaitei LMT BTP koordinatorė pasiūlė atstovauti projektų grupei, finansuojamai pagal Lietuvos kvietimą, ir dalyvauti diskusijų grupėje „The Programme Through the Project Lens“. Šioje grupėje buvo pristatomi keturi BTP projektai. Jų vykdytojai turėjo po septynias minutes auditorijai sudominti ir esminei informacijai pateikti.
Į Latviją susirinkusius dalyvius pasveikino Norvegijos ambasadorė Latvijoje, Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos atstovas ir Islandijos atstovė, atstovaujanti EEE finansinių mechanizmų įstaigai. „Visionary“ atstovai pateikė pirmines įžvalgas apie projektų rezultatus ir atitiktį planams. Pavyzdžiui, projektų vykdymo metu buvo paremta kelis kartus daugiau mokslininkų nei planuota, bet straipsnių kiekiai kol kas dar atsilieka nuo plano. Projektų rezultatais laikomi straipsniai, kurių bendraautorių sąraše yra donorų bei pagrindinės organizacijos vykdytojos atstovas.
Latvijos universitetas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš aptartų klausimų – kaip parinkti projektų temas: ar jos tinkamos, ar jas reikėtų keisti. BTP komiteto narė pabrėžė, kad dėl kai kurių BTP temų buvo mažai paraiškų. Tarkime, kibernetinio saugumo tema. VU mokslininkės vadovaujamas ADVANCES yra vienintelis šios temos projektas. Konferencijoje buvo iškelta mintis, kad kai kurie projektai galėtų būti pratęsti, nes, pavyzdžiui, biomedicinos projektuose, kaip pabrėžė jų dalyviai, tik po dvejų metų galima pradėti kalbėti apie rezultatus, o EEE BTP projektų trukmę siūlyta pratęsti iki trejų metų.
Kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Norvegijos mokslo ir technologijų, Rygos technikos, Talino technikos, Lichtenšteino universitetais, Vidžemės kolegija ir Ostfoldo universiteto koledžu įgyvendinamas projektas ADVANCES remiasi hipoteze, kad įmanoma nustatyti kompetencijas, reikalingas kibernetinio saugumo specialistui išsiaiškinti kibernetinius nusikaltimus, apginti infrastruktūrą arba atsispirti kibernetiniam smurtui, o nustačius pasiūlyti tokiam specialistui racionalų kompetencijų gerinimo kelią. Trejus metus komandos iš įvairių šalių projektavo ir kūrė platformas, skirtas mokytis apsisaugoti nuo atakų ir įgyti joms atsparumą. Be to, jos ieškojo būdų, kaip vertinti ir numatyti žmogaus veiklą individualiose užduotyse, atsižvelgiant į elgsenos ypatybes ir technologines žinias, sudarant sąlygas išmokti susidoroti su iššūkiais stresinėse situacijose.
Komentarų nėra. Būk pirmas!