Vilniaus universiteto psichologai ir Policijos departamentas kartu spręs savižudybių problemą Lietuvoje. VU psichologijos specialistų atliekamo tyrimo metu bus stengiamasi daugiau sužinoti apie labiausiai nuo savižudybių nukentėjusius žmones – savižudžių artimuosius bei nusižudyti bandžiusius žmones – ir atrasti veiksmingiausius prevencijos būdus.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja profesorė habil. dr. Danutė Gailienė teigia, kad savižudžių artimieji yra labai svarbi ir pažeidžiama visuomenės grupė, tačiau apie ją mokslininkai dar mažai žino. „Mes vykdome labai didelį tyrimą apie visuomenės gerovę, įvairias sunkias patirtis, gauname įvairių dotacijų šiems tyrimams vykdyti. Tai labai platus projektas ir viena iš nagrinėjamų problemų – įvairūs savižudybės aspektai. Šį kartą norime geriau suprasti dvi grupes – savižudžių šeimas ir bandžiusiuosius nusižudyti. Tai žmonės, kurie labai kenčia, bet apie juos nedaug težinome, nes jie slepiasi, bijo ir nedrįsta kalbėti apie savo sunkumus“, – pasakoja mokslininkė.

Šio tyrimo tikslas – giliau pažvelgti, kokia yra dėl savižudybės kenčiančių žmonių būsena ir poreikiai, kad teikiama profesionali psichologų pagalba būtų adekvatesnė. Prof. habil. dr. D. Gailienė pabrėžia, kad mokslininkai susiduria su problemomis susisiekiant ir atrandant tiriamoms grupėms priklausančius žmones, todėl buvo nuspręsta glaudžiai bendradarbiauti su policija. „Mes pradėjome ieškoti partnerių policijoje, nes jos tyrėjai yra tie, kurie patys pirmieji susitinka su artimaisiais, jie yra arčiausiai tų šeimų ir tų žmonių. Čia buvo mūsų iniciatyva. Kreipėmės pagalbos, norėdami pasiekti savižudžių šeimas ir paraginti, kad ieškotų pagalbos,“ – teigia pašnekovė.

Vilniaus universiteto mokslininkai sieks spręsti įsišaknijusią savižudybių problemą ir ieškoti geriausių sprendimo būdų. Anot prof. habil. dr. D. Gailienės, ne visada pavyksta pasinaudoti užsienio specialistų atliktais tyrimais, nes sprendžiant psichologines problemas labai svarbu atsižvelgti į šalies kultūros veiksnį – Lietuvos žmonių kultūra gerokai skiriasi nuo užsieniečių, todėl mūsų šalyje neįmanoma pritaikyti užsienyje atliktų tyrimų, tad tenka problemų sprendimo būdų ieškoti patiems.

Vilniaus universiteto inicijuotas tyrimas padės nuspręsti, kokios savižudybių prevencijos priemonės tinka Lietuvos visuomenei. „Šis tyrimas padės atsakyti į vieną svarbų klausimą – ar daugiau reikia išorinių priemonių, ar vidinių. Mes pagalbos jau esame pasiūlę – nemokamos ir lengvai prieinamos. Žmonės vis dėlto labai atsargiai žiūri į siūlomą pagalbą, todėl reikia sužinoti, ar kliūtys kreiptis pagalbos yra vidinės, ar išorinės. Vidinės – kai žmonės mano, kad kreiptis pagalbos gėdinga, jie nedrįsta, neįsivaizduoja, kad apie tai galima kalbėtis. Tuomet nėra reikalo gausinti pagalbos priemonių, o reikia rasti būdą, kaip žmonėms pasakyti, kad nebijotų ieškoti pagalbos. O jei paaiškės, kad jie mielai kreiptųsi pagalbos, tik jos nepakanka arba žmonės nežino apie ją, tada reikėtų plačiau skleisti žinią apie egzistuojančias pagalbos priemones, kurti naujas. Konkretūs sprendimai labai priklausys nuo to, ką atrasime“, – sako profesorė.

Ji įsitikinusi, kad visuomenė taip pat turėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant savižudybių problemą ir suteikti pirmąją paramą galvojančiam apie galimybę pakelti prieš save ranką. „Pirmosios pagalbos principai gana paprasti. Svarbiausias dalykas – jei kažkas kalba apie savižudybę ar apie ją galvoja, tai nenuleisti negirdomis ir neignoruoti to signalo, o tiesiai žmogaus klausti, kaip jis jaučiasi, ar tikrai galvoja apie savižudybę. Antrasis žingsnis – raginti žmogų nelikti vienam ir neatsisakyti pagalbos, nelaikyti paslapties. Reikia raginti žmogų kreiptis į specialistus“, – aiškina prof. D. Gailienė. Anot jos, savižudybė – tai nepakeliamos vidinės būsenos išraiška, kai žmogus nenori mirti, tačiau nemato kitos išeities ir nebesugeba gyventi, todėl suteikti pagalbą būtina ir prasminga.

Pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europoje ir yra viena pirmųjų pasaulyje. Per metus Lietuvoje nusižudo daugiau kaip tūkstantis žmonių, iš jų daugiausia – jauni žmonės. Savižudybė – tai sudėtingas procesas, neturintis vienos priežasties. Paprastai susideda daug jų. Pastūmėti į savižudybę gali įvairūs veiksniai – netektys, sudėtinga gyvenimo istorija, stresas, didesnis paties žmogaus pažeidžiamumas.

Savižudybių prevencijai skirtas projektas kol kas įgyvendinamas Vilniaus ir Utenos apskrityse, tačiau ateityje planuojama apimti visą Lietuvą.