Gruodžio 10 d. Stokholme tradiciškai pagerbiami Nobelio premijos laureatai. Chemijos srityje Nobelio premija šiemet už CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodo („genų žirklių“ technologijos) išplėtojimą apdovanotos mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys kartu su komanda yra šios srities pionieriai, reikšmingai prisidėję prie šio atradimo ir jo plėtros.

Siekiant įprasminti profesoriaus pasiekimus, prieš pat Nobelio premijos teikimo dieną Vilniuje bus įsteigta profesoriaus vardu pavadinta stipendija. Ji sieks 10 tūkst. eurų kasmet, Vilniaus miestas įsipareigojo stipendiją finansuoti bent penkerius metus.

Stipendija – gabiausiems gyvybės moksluose

„Didžiuojamės, kad mūsų mieste gimsta ir savo darbus tęsia pasauliniai talentai. Profesoriaus V. Šikšnio pasiekimai yra ne tik reikšmingas indėlis į Vilniaus kaip gyvybės mokslų srities lyderio pasaulyje garsinimą, bet ir į visos žmonijos sveikatą. Steigdami tarptautinę V. Šikšnio stipendiją siekiame sustiprinti galimybes jauniems žmonėms mokytis iš pasaulinio pripažinimo sulaukusio mokslininko, o VU Gyvybės mokslų centrui – pritraukti ir išlaikyti gabiausius studentus“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Stipendiją administruos VU. Į ją pretenduoti galės gabiausi aukštesnių studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, studijuojantys ir vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje. Stipendija sieks 10 tūkst. eurų per metus. Juos Vilniaus miestas įsipareigoja skirti penkerius metus iš eilės su galimybe šį terminą pratęsti.

R. Šimašiaus teigimu, stipendija tiek prisidės prie gabiausių šalies studentų išlaikymo, tiek suteiks galimybių padėti Vilnių atrasti užsienio talentams.

„Vilnius jau žiba pasaulio gyvybės mokslų lyderių žemėlapyje. Čia dirbantis prof. V. Šikšnys prisidėjo prie pasaulį keičiančios CRISPR-Cas9 technologijos atradimo ir plėtojimo, VU studentai šiemet antrą kartą laimėjo prestižinio genetikos inžinerijos mašinų konkurso „IGEM“ pagrindinį prizą, veiklą mūsų mieste vykdo puikiai žinomos tarptautinės biotechnologijų kompanijos „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“ ir kitos. Tad šioje srityje Vilnius iš tiesų turi kuo didžiuotis“, – sako R. Šimašius.

Žinią apie iniciatyvą priėmė džiugiai

Pats prof. V. Šikšnys kalbėdamas apie iniciatyvą šypsosi ir džiaugiasi, kad stipendija taps puikia paskata jauniems mokslininkams toliau aktyviai tęsti mokslinius tyrinėjimus: „Aš, žinoma, visiškai nesitikėjau, kad mieste gali atsirasti mano vardo stipendija. Bet manau, kad į ją reikėtų žiūrėti kaip į svarbią miesto iniciatyvą, palaikančią talentus ir skatinančią jaunus mokslininkus toliau aktyviai tęsti savo darbus ne kur kitur, bet būtent Vilniuje.“

VU Gyvybės mokslų centro, kuriame dirba ir prof. V. Šikšnys, direktorius prof. Gintaras Valinčius džiaugiasi stipendijos atsiradimu – anot jo, tokios iniciatyvos tiesiogiai prisideda prie pasaulinio masto talentų gimimo.

„Bet kokios mokslo institucijos, miesto ir šalies sėkmė mokslo pasaulyje priklauso nuo žmonių. Tad šia stipendija, pripažindami jaunų mokslininkų sugebėjimus, paskatinsime juos toliau aktyviai dirbti Vilniuje ir savo pasiekimais garsinti Lietuvą. Labai svarbu, kad šioje jaunų talentų kelionėje miestas vertina mokslo pasiekimų naudą ir didžiuojasi jais kaip integralia miesto istorijos, kultūros ir gyvenimo dalimi. Tai jaunus žmones įkvepia tęsti savo darbus šiame mieste“, – sako prof. G. Valinčius.

Už vadinamųjų „molekulinių genų žirklių“ atradimą ir pats prof. V. Šikšnys yra apdovanotas prestižinėmis premijomis – Harvardo universiteto Warreno Alperto, o kartu su šių metų Nobelio chemijos premijos laureatėmis – ir garsiąja Kavli premija.

Be to, dar 2017 m. profesoriui įteikta Danijos fondo „Novo Nordisk“ įsteigta „Novozymes“ premija, kurią jis taip pat dalijosi su E. Charpentier.

Vienas svarbiausių šio atradimo mokslininkų pasaulyje

Šiemet Nobelio chemijos premijos apdovanojimas atiteko mokslininkėms Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už CRISPR-Cas9 technologijos atradimą ir plėtojimą. Nepaisant to, tarptautinė mokslininkų bendruomenė prof. V. Šikšnį laiko vienu svarbiausių šios technologijos pasaulyje kūrėjų ir plėtotojų.

„Genų žirklės“ yra kryptingas DNR sekos, koduojančios gyvųjų organizmų veiklą lemiančius molekulinius procesus, keitimo metodas, kuriame dalyvauja CRISPR-Cas9 baltymo ir RNR molekulių kompleksas.

Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti ne tik paveldimas kraujo ar akių ligas, bet ir raumenų distrofiją, paveldimas širdies ydas. Šis genomo redagavimo metodas gali padėti išgydyti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS ir yra svarbus kuriant inovatyvius vėžio gydymo būdus. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje, kuriant naujas augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms klimato sąlygoms.