Su pirmuoju savo dar mokykloje įsigytu kompiuteriu išmokęs programuoti „Vinted“ inžinerijos direktorius ir Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius dr. Vytautas Ašeris taip niekada programavimo srities ir neiškeitė į jokią kitą.
„Mokykloje turėjau stiprų informatikos mokytoją Beną Budvytį, kuris patarė mano mamai nupirkti man kompiuterį dar 1998-aisiais, nes buvau gabus matematikai. Taip namuose atsirado pirmasis kompiuteris. Su juo nebuvo įmanoma žaisti žaidimų, nes buvo sugedusi vaizdo plokštė, todėl jį galėjau naudoti tik mokymuisi programuoti ir bendrauti su draugais per tuo metu populiarų mIRC‘ą“, – prisimena dr. V. Ašeris.
Mažuma gali būti zuckerbergais
Nors besimokydamas Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje būsimasis programuotojas nelabai įsivaizdavo, kaip vyks studijos universitete ir ką veiks baigęs jas, tai nesutrukdė jo sėkmingai karjerai IT srityje. VU Matematikos ir informatikos fakultete programų sistemų studijas pasirinkęs dr. V. Ašeris prisimena manęs, kad nors mokykloje matematika ir informatika sudarė tik 20 proc. visų mokomųjų dalykų, bet kai įstos į universitetą, tie dalykai sudarys 80 proc. visos studijų programos.
„Studijų metu gauni apie 50 proc. tiesioginių profesinių žinių ir 50 proc. kitų, netiesioginių. Kadangi beveik nėra tokių darbų, kuriuos žmogus dirba vienas, labai svarbios yra ir bendradarbiavimo kompetencijos, gebėjimas dirbti komandoje, gebėjimas mokytis naujų dalykų ir pan.“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak dr. V. Ašerio, baigus studijas galimi du keliai. Vieni jaunuoliai dirba pagal specialybę, puikiai išmano savo profesiją. Tačiau universitetas ugdo plačią mąstyseną, atitinkančią aukštojo mokslo standartus, todėl būna ir tokių atvejų, kai žmonės baigia meteorologiją ar psichologiją, bet pasirenka (ir sugeba) dirbti inžinerijos vadovais.
Nors būna ir tokių jaunuolių, kurie mano, kad jų sėkmingai karjerai iš viso nereikia universitetinio išsilavinimo. „Kartais man studentai sako: Zuckerbergas juk nebaigė Harvardo universiteto, tai kažin ar jo reikia ir man. Deja, labai mažai yra tokių zuckerbergų, todėl daugeliui tenka daug mokytis (ir tą daryti ne tik universitete) ir dirbti, kad pasiektų geresnių rezultatų“, – tvirtina VU dėstytojas.
Vadovams reikia daugybės kompetencijų
Paklaustas, kokių kompetencijų, be profesinių žinių, jam labiausiai prireikė dirbant vadovaujamą darbą ir kandidatuojant į aukštas pozicijas, inžinerijos vadovas dr. V. Ašeris išskiria kelias, jo manymu, svarbiausias – strateginį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti, motyvaciją, norą nuolatos mokytis ir tobulėti. Be to, pabrėžia lyderystę, bet ne kaip vadybinę kompetenciją, o kaip gebėjimą įkvėpti kitus žmones. „Dar vadovams svarbūs strateginio, analitinio mąstymo įgūdžiai. Einant vadovų pareigas labai svarbi sritis yra ir emocinis intelektas, kuris apima tiek tavo paties, tiek komandos narių emocijų supratimą, matymą, kas komandos narius liūdina, kas motyvuoja, kaip juos išlaikyti motyvuotus. Nors daugėja užduočių, kurias gali atlikti dirbtinis intelektas, bet emocinio intelekto srityje jis neveikia ir plataus proveržio toje srityje greitu metu nereikėtų tikėtis“, – mano VU Matematikos ir informatiko fakulteto dėstytojas.
Anot jo, vadovams ypač svarbus ir komandos kompetencijų planavimas. Komanda yra grupė žmonių, dirbančių prie tos pačios užduoties ir siekianti vieno tikslo, geriausio rezultato. „Galima surinkti labai fainų žmonių komandą, bet, pavyzdžiui, nė vienas iš jų nemokės dirbti su specifine programavimo kalba, prie kurios įmonė planuoja pereiti ateityje.“
Tačiau dr. V. Ašeriui irgi ne viskas sekėsi iš karto idealiai – daug dalykų teko išmokti bedirbant. Daugiau kaip 10 metų vadovaujamą darbą dirbantis pašnekovas savo pirmuosius vadovavimo metus prisimena su šypsena ir pripažįsta, kad tam tikrų kompetencijų jam trūko.
„Magistrantūros studijos mane labai gerai išmokė projektų valdymo, tas žinias taikau iki šiol, bet labiausiai man trūko ateities strategavimo kompetencijų – kam, ką ir kodėl darome, kad būtų geriau ne rytoj, o po metų arba trejų. Kai dirbame, visada vyksta procesas ir jo metu visada yra kas kuria labai gerą vertę ir kas nelabai. Taigi vadovui yra svarbu išmokti efektyvinti darbinius procesus. Manau, kad man kartais pasisekdavo su žmonėmis, su kuriais dirbau, o kartais – ir su aplinkybėmis, ir su žmonėmis. Daug dalykų aš išmokau iš savo srities profesionalų, su kuriais dirbau – turėti įkvepiančius ir stiprius kolegas visuomet padeda“, – sako dr. V. Ašeris.
Kokiems kandidatams teikiama pirmenybė?
„Vinted“ inžinerijos direktorius, ieškodamas naujų darbuotojų į savo komandą, pirmiausia atsižvelgia į tai, ar jie atitinka kompanijos puoselėjamas svarbiausias vertybes. Bet labai vertina ir užsispyrimą bei „darytojo“ mąstyseną.
„Žinoma, komandoje reikia ir „darytojų“, ir „mąstytojų“. Bet dažniau darbe pasiteisina „darytojai“, norintys ką nors pakeisti, padaryti geriau, negu yra, patobulinti. O samdant vadovus man labai svarbus yra kandidatų gebėjimas įkvėpti kitus žmones“, – patirtimi dalinasi inžinerijos vadovas.
Jo manymu, tai nepasikeis ir ateityje – visada reikės darbuotojų, kurie dirba su aistra (ir perteikia ją ir kitiems), nori mokytis naujų dalykų darbe, geba tobulinti save ir suprasti kitus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!