Vilniaus universiteto virtuali mokymosi aplinka (VMA) yra efektyvus įrankis studentams ir dėstytojams studijų procese. Vis dėlto VU elektroninių studijų ir egzaminavimo centro statistika rodo, kad šia jau penkerius metus gyvuojančia sistema naudojasi dar nedaug dėstytojų.

Anksčiau, kol nebuvo bendros sistemos, dalis dėstytojų naudojosi įvairiais kitais elektroniniais įrankiais. Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas Linas Butėnas teigia, kad tokios sistemos atsiradimas paskatino atsisakyti visuomenei atvirų „Wiki“ sistemų.

„Jau seniai ieškojau kokios nors virtualios mokymosi aplinkos, kurioje galėčiau dėti studentų darbus, rašyti atsiliepimus, balus. Prieš tai buvo įvairių kitų sistemų bandymų, tačiau vėliau pats savo serveryje nutariau išmėginti moodle sistemą. Ja naudojausi vos metus, kadangi ji buvo įdiegta visame Vilniaus universitete“, – apie sėkmingą perėjimą prie VMA kalbėjo MIF prodekanas.

VMA pranašumą prieš kitas sistemas išskyrė ir Chemijos fakulteto Taikomosios chemijos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Raudonis – čia duomenys yra prieinami tik dėstytojams ir studentams, tad jie yra saugūs ir negali patekti į kitų rankas.

Studentai tikina, kad naudotis VMA yra kur kas patogiau, nei gaišti savo laiką ieškant informacijos įvairiuose kituose informacijos kanaluose. Visą su kursu susijusią medžiagą galima pasiekti vienoje vietoje – į VMA galima įkelti kursų programas, paskaitų ir seminarų literatūrą, orientacinius klausimus ir egzaminuoti studentus elektroniniu būdu. Dėstytojų požiūriu tai geriausias įrankis naujam kursui dėstyti.

„Niekuomet per pirmus metus nepavyksta geras kursas. Kai dėstytojas įkelia medžiagą, gali stebėti, kas blogai, kuri tema netinkama, perkelti, panaikinti ir kitais metais turėti jau patobulintą kursą, padėti pagrindą ilgalaikiam ir kokybiškam dėstymui“, – argumentais dalijosi VU ESEC direktorius dr. Saulius Preidys.

Egzaminuojant studentus elektroniniu būdu yra galimybė pamatyti, kurie klausimai studentams buvo per lengvi ar per sunkūs. Automatiškai skaičiuojamas balų pasiskirstymas, galima apskaičiuoti dalinius balus. Galima riboti, iš kokių kompiuterių studentai turi galimybę laikyti egzaminą, tad to padaryti iš namų dėstytojo pageidavimu studentai negali. Dėstytojas turi galimybę pildyti testus naujais klausimais, o egzamino metu šie klausimai būna sumaišomi atsitiktine tvarka, tad nusirašyti, net ir matant greta esančiame ekrane tą patį laikomą egzaminą, galimybių praktiškai nėra.

VMA galima naudoti ir kaip elektroninį konspektą. Tai visa dalyko studijoms surinkta elektroninė mokymo medžiaga, gaunama per paskaitas, seminarus, pratybas. „Seniau, būdavo, laboratoriniams darbams išleidi knygutę, o norėdamas ją pakeisti nebegali, nes ji jau išspausdinta. Dabar gali sugalvoti ką nors naujo ir iškart koreguoti, papildyti. Tai labai palengvina darbą ateinantiems metams. Studentams nereikia konspektuoti medžiagos, taigi jie aktyviau dalyvauja užsiėmimuose“, – sistemos privalumus vardijo prof. dr. R. Raudonis.

VMA taip pat yra puiki pagalba dėstytojui stebint ir analizuojant studentų mokymąsi. Kai vyksta grupinis darbas, sistemoje galima matyti, kiek kartų studentai prisijungė prie sistemos, kaip studentai domėjosi įkelta medžiaga ir ar ji buvo perskaityta. „Iš grupėje esančių keturių žmonių visada atsiranda vienas, kuris mokosi paskutinę dieną. Ginantis projektą, aš klausinėju tų studentų, kurie iš esmės neprisidėjo prie darbo. Visas kursas stebėjosi, kaip dėstytojas sugebėjo „prigauti“ studentus, kol jiems neatskleidžiau savo metodo“, – pasakojo S. Preidys.

Be šių funkcijų, sistemą galima naudoti ir namų darbams. Pavyzdžiui, galima pažymėti, kad namų darbo įkėlimo laikas yra iki tam tikros datos ir valandos, paskui sistema automatiškai užsidaro. Vertinant studentų atliktas užduotis jas galima bendrai susumuoti. Formulę, kuria skaičiuojami balai, dėstytojas gali įrašyti kokią tik nori, taip pat gali nustatyti minimalią bei maksimalią karteles. Pačiam skaičiuoti dėstytojui nereikia – už jį šį darbą atlieka sistema.

Naujienų forume studentai gali paklausti, kas jiems buvo neaišku per seminarą ar paskaitą, ten galima perkelti diskusiją apie studentų darbus, jų įvertinimus. Tai reiškia, kad į sistemą galima kelti ir rašto darbus, juos iškart komentuoti ir vertinti.

Dėstytojai turi galimybę pateikti net ir vaizdinę medžiagą. „Kartą teko išvažiuoti į konferenciją Briuselyje. Negalėjau dalyvauti paskaitoje, tad ją įrašiau. Studentai ją peržiūrėjo ir paskaitos neprarado. Turime visą įrangą, galimybes, kad dėstytojas savo paskaitą galėtų įrašyti net iš savo darbo vietos kartu su visomis turimomis skaidrėmis“, – patirtimi dalijosi dr. S. Preidys.