Virtuali valiuta verslo ir finansų informatikos studentams žinoma iš VU KHF Informatikos katedros lektoriaus dr. Sauliaus Masteikos paskaitų. Pasaulio finansų rinkose eksperimentinę stadiją išgyvenančią naujovę tyrinėja ir fakulteto studentai.

Nuo bankų nepriklausoma valiuta

Didesnius vertės svyravimus jau atlaikiusi virtuali valiuta sėkmės atveju ateityje gali konkuruoti su centrinių bankų šiuo metu emituojamais pinigais. Pasak dr. S. Masteikos, virtuali valiuta yra puikus mokslinio tyrimo objektas, kuriam galima pritaikyti ir jungtines technologijų, finansų žinias, atlikti esamų finansinių ir ekonominių sistemų tyrimus.

„Virtualių pinigų veikimas pagrįstas P2P (angl. Peer-to-Peer) kompiuteriniu tinklo modeliu. Tą patį P2P principą taiko ir failų dalijimosi programos, pvz., BitTorrent, veikiančios kartu su tokiais failų indeksacijos puslapiais kaip www.linkomanija.net ar kt. Taigi virtualių pinigų atveju piniginiai mainai vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Priešingai nei elektroninių pinigų atveju, nelieka tarpininko, t. y. banko ar kitos finansinės institucijos“, – virtualios valiutos ir elektroninių pinigų skirtumus aiškina dėstytojas. Tokiai valiutai nereikalinga fizinė išraiška, kadangi valiutą sudaro tik specialus, pagrįstas viešojo rakto kriptografija, adresas, vidutiniškai siekiantis 33 simbolius (pvz., 1JArS6jzE3AJ9sZ3aFij1BmTcpFGgN86hA). Atsiskaitydamas šia seka vartotojas naudoja „viešojo“ (viešai prieinamo) ir „privataus“ (saugomo paslaptyje) raktų porą. Viešojo rakto kriptografija taip pat plačiai naudojama ir internetinės bankininkystės ar skaitmeninio parašo atvejais. „Kaip ir realios valiutos atveju, virtualios valiutos savininkui svarbu šį „privatų“ kodavimo raktą saugoti, dažnai rekomenduojama jį nusikopijuoti į išorines informacijos laikmenas (flash atmintines, HDD ir pan.) ar net išsispausdinti. Tačiau virtuali valiuta, ypač mažesniais kiekiais, dažnai saugoma elektroninėse piniginėse, pvz., Bitcoin-QT piniginė saugoma asmeniniame kompiuteryje; Blockchain.info piniginė saugoma Blockchain.info serveryje. Tai paspartina atsiskaitymą, nes nereikalingas papildomas „privataus“ rakto identifikavimas. Kaip ir su realiais pinigais, piniginių galima turėti ne vieną ir taip diversifikuoti riziką, jei kartais viena būtų pamesta („privatus“ raktas pavogtas ar pan.)“, – aiškina dr. S. Masteika.

Nors ir nėra būtinybės, virtualios valiutos monetų galima įsigyti ir fizine forma, pavyzdžiui, Bitcoin (BTC) monetų. Tokiu atveju privatus kodas yra užrašytas pačioje monetoje. Tokia moneta neturi vertės, vertingas tik joje užrašytas „privatus“ kodas, kurį panaudojus galima atsiskaityti internetinėje erdvėje.

Bitcoin’ų tyrimai fakultete

Dar tik eksperimentinės virtualios valiutos schemos jau dabar plačiai aptariamos universitetinėje erdvėje. „Ekonominių krizių problemą bandoma spręsti didinant pinigų kiekį apyvartoje, tačiau eksponentinis pinigų kiekio augimas didina finansinės sistemos nestabilumą. Išauga santaupų nuvertėjimo tikimybė; kyla darbo jėgos, palyginti su kapitalu, nuvertinimo grėsmė; kylant kainoms, mažinama gyventojų perkamoji galia; formuojasi centralizuotas kapitalo valdymas, didinantis neefektyvaus išteklių paskirstymo tikimybę. Tačiau esminė tokios sistemos grėsmė ta, kad centralizuotas reguliavimas ardo laisvos rinkos principus, t. y. iškraipomas paklausos ir pasiūlos savireguliacijos mechanizmas, sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos, silpninama demokratija. Dėl finansinių krizių dažniausiai kaltinama laisvoji rinka, grindžiama paklausos ir pasiūlos pusiausvyros dėsniais. Tačiau viešumoje kyla klausimas: gal kaip tik centrinis reguliavimas, finansuojantis kad ir neefektyvius, bet stambius ir lojalius verslus ar vyriausybes, sudaro pirmines sąlygas krizėms susidaryti?“ – apie centralizuotai reguliuojamos finansų sistemos nestabilumą pasakoja VU KHF dėstytojas. Dr. S. Masteika mano, kad virtuali valiuta yra viena iš galimų alternatyvų esamai sistemai. „Virtualios valiutos schemos šiuo metu centrinių bankų yra palaikomos ir eksperimentuojamos. Kriziniu atveju virtuali valiuta gali būti išeitis sprendžiant pinigų nuvertėjimo ar atsiskaitymų problemas. Galbūt neatsitiktinai bitcoin’ų populiarumas smarkiai išaugo Ispanijos ar Kipro finansinių nestabilumų laikotarpiais, kai šalyse buvo pradėti taikyti ženklūs kapitalo suvaržymai. Reiktų taip pat paminėti, kad virtualių pinigų schemos kur kas greičiau integruojasi šalyse, susiduriančiose su ekonominiais ar politiniais neramumais, pavyzdžiui, Libijoje, Argentinoje ir kt.“, – tvirtina VU KHF dėstytojas.

Tik pradedantys gilintis į šią naują sritį VU KHF verslo ir finansų informatikos studentai bando atskleisti mokėjimų virtualia valiuta technologinius sprendimus, išsiaiškinti duomenų saugos, internetinių technologijų bei mobiliųjų įrenginių pritaikymą virtualių valiutų schemose. Vis dėlto kol kas studentams įdomiausias šios temos aspektas – bitcoin’ų gavyba (angl. mining). „Tai susiję su tuo, kad turint specializuotus kompiuterinius resursus galima užsiimti virtualių pinigų gavyba. Tokiu atveju išgauti pinigai yra tiesioginis uždarbis“, – pasakoja dr. S. Masteika. Šiuo metu vieno bitcoin’o vertė yra apie 130 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tačiau kainos nuolat svyruoja. Beveik prieš metus, 2012 m. birželį, bitcoin’ų vertė tesiekė 5 dolerius, o 2013 m. balandį pakilo iki rekordiškų 266 ir tą patį mėnesį smuktelėjo iki 70 dolerių.

Nuo rudens šia tema planuojama plačiau diskutuoti ir su finansų ir apskaitos, tarptautinio verslo bei verslo informacinių sistemų magistrantais. Daugiau dėmesio bus skiriama ne technologiniams aspektams, bet ekonominiams ir finansiniams tyrimams, virtualios valiutos schemų pritaikymui versle.

Už virtualią valiutą – namas Kanadoje

Iki šiol nėra žinoma, kas iš tiesų išrado bitcoin’us. Užsienio spauda išradėju tituluoja japoną Satoshi Nakamoto, tačiau tokį slapyvardį pasirinkusio kūrėjo susekti nepavyksta. Jis šį unikalų projektą pasauliui pristatė dar 2008 m. Vis dėlto kontaktas su S. Nakamoto nutrūko 2010 m. Paskleista teorijų, kad japonišku vardu prisidengusio anonimo gimtoji kalba yra anglų, tad į klausimą, ar bitcoin’ų kūrėjas išties yra Tekančios saulės šalies pilietis, lieka neatsakyta.

Pirmieji BTC atsiskaitymus pradėjo priimti mobiliesiems įrenginiams skirtų programėlių kūrėjai, on-line paslaugų (serverių palaikymo, puslapių kūrimo ar pan.) tiekėjai, mažų suvenyrų, marškinėlių ir menkaverčių daiktų pardavėjai. Berlynas (Vokietija) yra vienas iš miestų lyderių, jis gali pasigirti didžiausiu atsiskaitymų virtualia valiuta tinklu. Šiandien už bitcoin’us jau galima atsiskaityti kai kuriose kavinėse, įsigyti daiktų – nuo kompiuterinės technikos iki namų apyvokos reikmenų, juvelyrinių dirbinių. Vienas iš įspūdingiausių galimų pirkinių – namas Kanadoje.

Pasak dr. S. Masteikos, tiek realūs, tiek virtualūs pinigai yra pagrįsti pasitikėjimu ir nėra niekuo padengti. Skirtumas tas, kad realūs pinigai yra reguliuojami ir jie gali būti emituojami neribotais kiekiais. Virtualūs pinigai, atvirkščiai, yra nereguliuojami finansinių institucijų, tačiau jų kiekis apyvartoje ribotas, jie turi baigtinį dydį, pvz., bitcoin’ų atveju 21 mln. vienetų (vienetas gali turėti aštuonis skaičius po kablelio). „Tai parodo, kad kriziniu atveju virtuali valiuta gali apsaugoti nuo realių pinigų nuvertėjimo, taip pat, išvengiant barterinių mainų, užtikrinti atsiskaitymą tarp prekiaujančių pusių, – įsitikinęs VU KHF lektorius. – Kitas esminis virtualios valiutos privalumas – tai globalios valiutos sukūrimas ir supaprastinti atsiskaitymai visame pasaulyje. Realiai atsiskaitymai gali būti ribojami tik ribojant internetą.“ Tarp kitų virtualios valiutos privalumų minimas ir didesnis vartotojo privatumas, galimybė dalyvauti kuriant alternatyvias pinigų rinkas. Tačiau, nors virtualios valiutos populiarumas ir auga, ypač didėjant globalaus finansinio nestabilumo grėsmei, tokios schemos yra eksperimentinės, tad turės pereiti dar ne vieną išbandymą.