„Pandemija po truputį virsta endemine situacija dėl imunizacijos. Jeigu niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, kad visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebekils grėsmės sveikatos apsaugos sistemoms – žmonės bus arba pasiskiepiję, arba persirgę“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ prognozuoja virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas. Tačiau kartu užsimena apie tyrėjams nerimą keliantį faktą – ypač platų SARS-CoV-2 šeimininkų ratą.
Laidoje pašnekovas pasakoja, kaip iš Kinijos pasklidęs koronavirusas evoliucionavo, kiek laiko, remiantis istoriniais duomenimis, paprastai trunka tokios virusų sukeltos pandemijos, kokiame pandemijos etape mes esame dabar ir ko galime tikėtis ateityje.
Pradinio koronaviruso varianto nebėra
Kaip tvirtina virusų tyrėjas, šios pandemijos pradžią buvo galima numatyti jau senokai. Mokslininkai iš anksto žinojo, kad kažkas panašaus su koronavirusais gali įvykti, tik nežinojo, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiks. Anot jo, per praėjusius kelerius metus buvo atlikta labai daug tyrimų ieškant koronavirusų Kinijos šikšnosparnių organizmuose, nes būtent ten yra didžiausia šių gyvūnų rūšių įvairovė, o tai reiškia, kad jų organizmuose cirkuliuoja ir didžiausia koronavirusų įvairovė. Virusai, kurie infekuoja šikšnosparnius, itin dažnai peršokę į kitas rūšis ir sukelia daug problemų.
Dabar tikriausiai niekur pasaulyje neberastume pirminio SARS-CoV-2 viruso varianto, pasklidusio iš Kinijos, nes virusas nuolat evoliucionuoja. „Bet kuris gyvas organizmas, gamindamas savo kopijas, visų pirma turi nukopijuoti savo genetinę medžiagą, o baltymai, kurie atlieka tą kopijavimo funkciją, nėra neklystantys, todėl bet kokio organizmo kopijavimo metu įvyksta klaidų, kurios ir vadinamos mutacijomis. Koronavirusui pasklidus po pasaulį atsirasdavo klaidų, o tos klaidos būdavo paveldimos viruso palikuonių“, – pasakoja pašnekovas.
Tiesa, virusą, aptiktą Uhane, kai kurios šalys vis dar rasdavo nepakitusį iki 2020 m. balandžio mėnesio. Bet vėliau tas genotipas išnyko ir palikuonys, kurie jau turėjo tam tikrų pakitimų, ėmė dominuoti pasaulyje. Vėliau pandemijos metu atsirado įvairios susirūpinimą keliančios atmainos, kurias Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo vadinti graikiškos abėcėlės raidėmis.
Per tūkstantį atmainų
Per beveik dvejus metus nuo šio viruso išplitimo jau yra aptikta ir pavadinta daugiau kaip tūkstantis naujų viruso atmainų, tačiau tik keletas jų sulaukė ypatingo dėmesio. Pašnekovas išskiria tris tokias atmainas, smarkiai pakeitusias pandemijos eigą: tai alfa (su padidėjusiu perdavimo pranašumu), delta, kuri pasižymėjo du kartus spartesniu plitimu negu pirminis variantas, ir omikron, kuri, ankstyvais mokslininkų duomenimis, yra labiau antigeniškai pažengusi, o tai reiškia, kad žmogaus imuninei sistemai, susipažinusiai su bet kuria kita atmaina ar skiepais nuo šio viruso, omikron atrodo gerokai skirtinga ir imuninė sistema nesugeba užkirsti kelio infekcijai.
Mokslininkas pasakoja, kad koronaviruso atmainų yra daug daugiau nei graikiškos abėcėlės raidžių, todėl šia metodika pasirinkta žymėti tik atmainas, keliančias susirūpinimą. Klasifikuoti visas atsirandančias naujas SARS-CoV-2 sekas pasitelkta Pango nomenklatūra, kuri sukurta atspindėti neribotam atmainų skaičiui. Pagal ją naujų viruso variantų pavadinimai susideda iš raidės ir skaičių kombinacijos (pvz., B.1, B.1.620, B.1.1.7), kur raidė parodo, iš kurios pirminės viruso linijos evoliucionavo nauja atmaina, o skaičius parodo, kelinta tai naujai atsiradusi atmaina.
Mokslininkai tikisi, kad greitai virusas įgaus pastovesnį pavidalą, mažiau kis ir situacija endemizuosis. „Sprendžiant vien iš imunizacijos rodiklių, mes jau judame pandemijos pabaigos link. Jei žiūrėtume į istorinius duomenis, dažniausiai tas pandeminis laikotarpis, kai kyla daugiausia bėdų, trunka maždaug apie dvejus metus. Pandemijos po truputį pereina į endeminę fazę būtent dėl imunizacijos proceso. Pandemijos pabaigoje ją sukėlę patogenai nebepridaro tiek daug bėdų sveikatos apsaugos sistemoms, kadangi susidaro savotiška pusiausvyra populiacijoje – žmonės nebeužsikrečia vienu metu.“
Pandemija baigsis kitąmet?
G. Dudas prognozuoja, kad jei niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, jog visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebebus grėsmės sveikatos apsaugos sistemoms. Tačiau užsimena ir apie labai svarbų aspektą, kuris kelia nerimą daugeliui mokslininkų – tai platus SARS-CoV-2 viruso šeimininkų ratas.
„Puikus to pavyzdys buvo viruso protrūkis audinių fermose Europoje, taip pat paplitimas tarp baltauodegių elnių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Yra prielaidų, kad šiuo virusu gali užsikrėsti ir graužikai. Virusui peršokus į šiuos rezervuarus, susidaro sąlygos jam, prisitaikius prie naujojo šeimininko, toliau plisti jų organizmuose, o po to vėl užkrėsti žmones. Panašią situaciją turime su omikron, kurio kilmė taip pat siejama su gyvūnų rezervuaru“, – aiškina virusų tyrėjas.
Todėl, pasak G. Dudo, visiškai įmanoma, kad po 10–20 metų, kai naujame šeimininko organizme pracirkuliavę koronavirusai įgis skirtingų antigeninių bruožų, jie vėl galės užkrėsti žmones, kurie niekuomet nebuvo susidūrę su tokia SARS-CoV-2 viruso versija. Teoriškai jie būtų jai imlūs ir vėl kiltų plataus masto susirgimų grėsmė.
Koks šeimininkas virusui palankiausias?
Paklaustas, kas nulemia, kuriame šeimininko organizme virusui seksis funkcionuoti efektyviausiai, mokslininkas sako, kad nuspėti yra labai sunku, nes tai gali priklausyti nuo labai daug dedamųjų, o kartais – tiesiog nuo vieno palankaus faktoriaus, kuris padaro tą šeimininką unikalų virusui plisti.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia kiauninių gyvūnų, konkrečiai šeškų, naudojimą gripo tyrimams, kuriems jie tobulai tinka dėl kvėpavimo takų panašumo į žmogaus ir imlumo šiam virusui.
MERS virusas, pirmą kartą aptiktas 2012 m., puikiai cirkuliavo kupranugarių, kurie Arabijos pusiasalyje laikomi kaip ūkio gyvuliai, organizmuose, tačiau nors žmonės nuo kupranugarių MERS virusu užsikrėtė tūkstančius kartų, jie to viruso negalėjo perduoti kitiems žmonėms ir dėl to šio viruso protrūkis prieš 9 metus neįvyko.
Ateitis su koronavirusu
G. Dudas mano, kad tie žmonės, kurie nesiima aktyvių veiksmų imunitetui nuo koronaviruso įgyti, kurie nesiskiepija ir laukia, kol virusas mutuos į kokį nors mažiau mirtiną variantą, to gali ir nesulaukti, nes bet kokio patogeno mirtingumas mažėja dėl šeimininko atsparumo cirkuliuojančiam virusui. Tik imunizacijos procesas gali nulemti tiek hospitalizavimų, tiek mirčių skaičių.
Kaip dažnai mums reikės skiepų koronavirusui stabdyti ir kokia ateitis su šiuo virusu mūsų laukia, pasak mokslininko, priklauso nuo viena ar kita forma įgyto visuomeninio imuniteto. O jei virusas taps endeminis ir daugiau nepasirodys naujų susirūpinimą keliančių jo atmainų, galinčių užkrėsti didelius skaičius žmonių, ateityje net ir skiepų bus galima atsisakyti, o skiepytis bus siūloma tik didžiausios rizikos grupėms ir medicinos darbuotojams.
Tačiau atsiradus naujoms atmainoms, kurios smarkiai skirsis antigeniškai, gali tekti masinio skiepijimosi procesą, taip pat ir pačius dabar egzistuojančius skiepus atnaujinti.
Šalia pandemijos egzistuoja ir kita problema
Paklaustas, į kokius virusus ir regionus dabar daugiausia su nerimu krypsta mokslininkų žvilgsniai, kas mūsų laukia po koronaviruso, G. Dudas sako, kad greičiausiai kita pandemija, galinti užklupti pasaulį, bus gripo, nes su jomis susiduriame itin dažnai. Ji gali kilti visur, kur auginamos kiaulės ir yra migruojančių paukščių.
„Kalbant apie kitus virusus, tai didžiausia rizika visada yra ten, kur daugiausia įvairovės – pavyzdžiui, tropikai, džiunglės ar vietos, į kurias veržiamės su savo žmogiškomis veiklomis (kalnakasyba, nelegalus miškų kirtimas, gyvenimas labai arti laukinės gamtos, keliavimas po visą pasaulį), sudaro palankias sąlygas įvykti viruso paplitimo šuoliams.“
Iš grėsmingiausių virusų grupių mokslininkas išskiria tuos pačius koronavirusus, tačiau sako, kad yra ir keletas kitų virusų, pavyzdžiui, Nipa (Indijoje), kurie verčia susirūpinti labiau dėl sukeltos ligos sunkumo negu dėl didesnio plitimo.
Tačiau mokslininkui susirūpinimą kelia ne tik virusai. Jo teigimu, šalia jų sukeliamų pandemijų turime ir kitą didelę problemą – klimato kaitą. Klimato šiltėjimas taip pat nulemia tai, kad ligų nešiotojai, pavyzdžiui, uodai, erkės, gali išplėsti savo gyvenamąsias teritorijas ir todėl pirmą kartą nuo viduramžių Lietuvoje galėtume sulaukti maliarijos ar kitų uodų pernešamų ligų.
„Iššūkių ateityje laukia tikrai daug, ir vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti – atitinkamai jiems pasiruošti. Reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvą pirminių atvejų aptikimą, visame pasaulyje skirti daugiau dėmesio ir telkti kompetencijas virusų sekoskaitos srityje, pasirūpinti, kad visos šalys turėtų patogią prieigą prie sekoskaitos infrastruktūros ir reagentų“, – pataria G. Dudas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!