Šį šeštadienį, kovo 24 d., 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje – vargonininko Aleksandro Isakovo koncertas. Koncerto programoje skambės iškilių vokiečių kompozitorių kūriniai, aklojo prancūzo Louis Vierne (1870-1937) griausmingieji Allegro maestoso iš vargonų simfonijos nr. 3 fis-moll, Tokata b-moll, op. 53 nr. 6 ir publikos numylėtinis „Vestminsterio kariljonas“ bei rusų kompozitoriaus Olego Jančenko (1939-2002) „Dom zu Speyer“.

Kai 1829 metais Berlyne vokiečių kompozitorius, dirigentas, pianistas ir vargonininkas Felixas Mendelssohnas (1809-1847) padedamas kelių draugų surengė ir dirigavo Johanno Sebastiano Bacho „Pasiją pagal Matą“, prasidėjo didžiojo kompozitoriaus kūrybos atgimimas Vokietijoje. Iki to laiko Bacho muzika buvo pažįstama, vertinama ir atliekama tik gana siaurame rate – Leipcigo Šv. Tomo bažnyčioje, kur kompozitorius dirbo kantoriumi iki savo mirties 1750 metais.

Po Mendelssohno pastatymo jis ir kiti vokiečių kompozitoriai, ypatingai R.Schumannas, J.Brahmsas ir M.Regeris savo kūryboje greitai pradėjo imituoti Bacho stilių ir rašymo būdą. Žinoma, visi jie tai darė jau pasitelkdami savo laikmečio – Romantizmo epochos harmoninę kalbą. Kadangi Bacho stiliaus esmė yra polifoninė muzikinės minties vystymo technika, o jos aukščiausia išraiška yra fugos žanras, nenuostabu, kad šie kompozitoriai taip pat stengėsi rašyti fugas vargonams.

Bacho Didžioji Fantazija ir fuga g-moll, BWV 542 yra idealus tokių kūrinių pavyzdys, iš kurių mokėsi vokiečių kompozitoriai romantikai. Fantazija yra labai dramatiška, kupina chromatinės muzikinės kalbos, disonansinių akordų ir staigių moduliacijų.

Kūręs 100 metų po Bacho mirties Felixas Mendelssohnas jo stilių ypatingai imitavo savo preliuduose, fugose ir sonatose. Nors jo muzikinė kalba jau yra nuosaikiai romantiška, tačiau formos ir polifoninės technikos naudojimas išlieka klasikinis. Mendelssohnas taip vertino Bacho polifoniją, kad net savo ciklinėse sonatose dažnai įterpdavo fugines dalis. Taip yra ir Sonatoje nr. 2 C-Dur.

Vėlyvajam romantikui Maxui Regeriui (1873-1916) Bacho fugos taip pat paliko svarbią žymę. Po laisvos ir rapsodiškos fantazijos choralo „Wachet auf, ruft uns die Stimme“ žaisminga ir vikri fugos tema pirmiausia imituojama skirtinguose balsuose. Fugos pabaigoje sugrįžta triumfuojančiais pedalų garsais pati choralo melodija, o visas kūrinys baigiasi tipiškais Regeriui Tutti akordais, kuriuos pagroti vargonininkui reikia visų 5 kairės ir dešinės rankos pirštų bei abiejų kojų.

Regerio galima nemėgti arba atvirkščiai, mylėti už ekstravertiškus tirštus garsinius išpuolius, bet jo muzika tikrai nepalieka nei vieno abejingo tam garsų okeanui, kuris užgriūva klausytoją.

Vargonininkas, pianistas, kompozitorius Aleksandras Isakovas gimė Baltarusijoje 1972 m. Muzikos pradėjo mokytis nuo 4 metų, pirmoji jo mokytoja buvo mama. 1989 m. baigė Baltarusijos menų licėjų, fortepijono specialybę. Toliau tęsė studijas Rygoje, vargonų specialybę (prof. J.Lisicinos) klasėje. Stažavo pas vargonininkus O. Jančenko (Rusija), J.Gembalski (Lenkija). Pirmą solinį vargoninį koncertą pagrojo būdamas 15 m. Polocko Sofijos Sobore (Baltarusija). Nuo studijų laikų daug koncertuoja, yra pagrojęs virš 400 vargonų muzikos koncertų įvairiose Europos šalyse. Dalyvavo tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Taip pat nuolat koncertuoja kaip pianistas su simfoniniais orkestrais. 

Bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje. Bilieto kaina – 15 Lt; moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.