Kovo 16 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute buvo surengtas disputas tema „Kada turėsime studentų savivaldą“. Savo nuomonę išsakė TSPMI studentai Justinas Dementavičius ir Liutauras Gudžinskas bei jiems oponavusi VU studentė, VU SA prezidentė Nora Žukauskaitė ir VU SA viceprezidentas Jonas Jakubonis. Į esminį diskusijos klausimą – „Ar VU studentai turi visavertį atstovaujamąjį organą?“ – rodos, taip ir liko neatsakyta.

Viduramžių tradicijos

Pirmiausiai disputo vadovas, VU TSPMI studentas Vilius Mačkinis trumpai apibrėžė diskutavimo taisykles, kurios susiformavo dar viduramžiais. Jų esmė paprasta – norintis diskutuoti Universiteto studentas privalo pakabinti tezių sąrašą Universitete ir visame mieste, o kiti studentai, nesutinkantys su tomis tezėmis, turi pasiruošti disputui sutartą dieną.

Viduramžių dispute susitikdavo proponens (lot. teigiantieji), opponens (lot. prieštaraujantieji) ir populus (lot. žiūrovai), stebėdavę visą ginčą. Žiūrovai atlikdavo teisėjų funkciją, nes pasibaigus disputui jų balsas nuspręsdavo, kuri pusė nugalėjo. Ginčo metu teigiančiųjų išsakyti argumentai būdavo atremiami prieštaraujančiųjų kontrargumentais. Po to būdavo plebiscitus, kai balsuotojai vertina dalyvių argumentaciją, o jų nuomones apibendrindavo disputo vadovas. Jis ir paskelbdavo nugalėtojus.

Proponento tezės

Supažindinęs su taisyklėmis disputui vadovaujantis V. Mačkinis paskelbė penkias teigiančiųjų tezes. Reikia paminėti, kad tezėse nė karto nebuvo paminėtas VU SA vardas, taigi TSPMI studentų L. Gudžinsko ir J. Dementavičiaus išreikštas nusivylimas skirtas visiems VU studentams. Kita vertus, žinant, kad VU SA save vadina visiems VU studentams atstovaujančia organizacija, galima suprasti, kad kai kurie proponentų išsakyti argumentai skirti būtent šiai organizacijai.

Vienas pagrindinių priekaištų Universiteto studentams buvo „sąmoningos bendruomenės trūkumas“, t. y. pačių studentų pasyvumas dalyvaujant atstovavimo procese. Kitas priekaištas buvo susijęs su atstovų rinkimu. Pasak teigiančiųjų, savivaldos atstovai turi būti renkami iš visų Universiteto studentų demokratiniais rinkimais, o išrinkti atstovai turėtų „atstovauti visų studentų, o ne kurios nors vienos organizacijos interesams“.

Proponentai taip pat prieštarauja dabartinės savivaldos išpažįstamoms vertybėms, t. y. teikti studentams „duonos ir žaidimų“. Anot teigiančiųjų, studentų atstovai susirinkę turėtų diskutuoti ir „siekti visiems studentams svarbių tikslų“, o ne užsiimti vadyba.

Paskutinė tezė – priekaištas dėl atstovybės panašėjimo į biurokratinę struktūrą. Proponens siūlo ne studentų atstovams organizuoti renginius, o leisti studentams patiems veikti savo labui. Jų manymu, studentams nebūtina priklausyti VU SA, jei jie nori aktyviai ginti savo interesus. Finansų skirstymas taip pat susilaukė proponentų kritikos, kadangi, pasak jų, „VU SA pati gauna ir pati skirsto finansus“, taip sukurdama neskaidraus pinigų skirstymo iliuziją.

Disputatio

Visi keturi disputantai turėjo po 10 minučių savo argumentams išsakyti. Pirmasis pasisakęs Justinas Dementavičius kvietė visus studentus įsitraukti į studentų atstovavimo procesą. Kaip teigė pats Justinas, „išmoksim valdyti patys save – tada turėsim ir savivaldą“. Tam reikia sąmoningų, savo teises ir pareigas žinančių studentų. Dabartinę atstovybės veiklą disputantas įvertino neigiamai, nes vieniems studentams atstovaujama daugiau nei kitiems, atstovai susirūpinę vykdomų projektų kiekiu, pinigų sumų didinimu, be to, atstovybė, pati gavusi pinigus, pati juos ir paskirsto.

Po Justino kalbėjusi VU SA prezidentė Nora Žukauskaitė sukritikavo jo siūlomą tiesioginio atstovavimo sistemą, kai visi studentai renka savo atstovus. Jos manymu, pakopinis modelis labiau tinka atstovybei: visi studentai renka savo atstovus, pastarieji renka atstovus jau iš savo tarpo, taip atsiranda didesnė tikimybė, kad studentams bus gerai ir tinkamai atstovaujama. Nora tvirtino, jog ši sistema VU SA kaip tik yra tobulinama, kadangi atsisakyta nario mokesčio, kurį sumokėti anksčiau turėdavo kiekvienas studentas, norėdavęs tapti VU SA nariu. Pasisakiusi apie pirmąsias, kitų disputo tezių Nora Žukauskaitė nekomentavo.

Antrasis proponentas Liutauras Gudžinskas sutiko su kolega Justinu dėl to, kad studentai yra labai pasyvūs. Juos jis pavadino „pilietiniais impotentais“, tad nėra ko stebėtis, jog ir Universiteto savivalda netobula. Kaip vieną iš išeičių Liutauras siūlo įkurti daugiau organizacijų, kurios konkuruotų ir bendradarbiautų, ir geriau atstovautų patiems studentams, kaip tai vyksta Vakarų universitetuose. Tačiau paprašytas paminėti konkrečius universitetus, Liutauras prisipažino, kad tą padaryti jam trūksta duomenų.

Jonas Jakubonis studentų pilietinį aktyvumą siūlė didinti pradedant dėstyti pilietiškumo pamokas dar mokykloje, o tai, beje, jau seniai vyksta. Taip pat papasakojo, kaip VU SA pirmakursių stovyklose visi studentai yra kviečiami įsitraukti į SA veiklą, tačiau, nepaisant to, dauguma jų taip ir lieka „paprastais, neaktyviais studentais“. Jonas atmetė tiesioginių atstovų rinkimų galimybę, palygindamas tokius rinkimus su vidurinės mokyklos mokinių atstovų rinkimais, kai laimi tas, kuris garsiausiai rėkia.

Plebiscitus

Žiūrovai, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo pasidalinę į dvi stovyklas: VU SA nariai, palaikantys atstovybę, bei TSPMI ir kitų fakultetų studentai, priklausantys kitoms organizacijoms, arba esantys, J. Jakubonio žodžiais tariant, „vargšai paprasti studentai“. VU SA šalininkai klausė, kas dirbtų, jei nebūtų šios atstovybės, siūlė mėnesiui uždaryti atstovybę ir pažiūrėti, kas bus. Visi studentai, norintys aktyviai dirbti studentijos labui buvo kviečiami įsitraukti į SA veiklą ir bandyti patiems pakeisti situaciją, nes kalbėti esą lengviau nei kažką konkretaus padaryti. Abi diskutuojančios pusės pritarė, kad VU studentai turėtų mokytis įsijungti į Universiteto bendruomenę, žinoti ir naudotis savo teisėmis bei vykdyti savo pareigas. Studentų savivaldai svarbiausias faktorius yra visų studentų noras patiems save valdyti ir būti atsakingais už šį valdymą.

Diskutavimo esmė

Disputo pabaigoje buvo suskaičiuotas laikas, per kurį žiūrovai turėjo kuo audringiau palaikyti geriausiai argumentavusią pusę. Remiantis šiuo metodu disputo vadovas Liutaurą ir Justiną paskelbė nugalėtojais. Gavęs paskutinę proga pasakyti porą žodžių, Liutauras papriekaištavo, kad kai kuriems dar reikia mokytis pagarbos diskutuojant ir klausantis kitų. Tačiau taip pat pasidžiaugė, kad pradėta diskutuoti šia tema: „Džiugu, kad buvo šnekama, kadangi diskutavimas yra pirmas žingsnis į problemos pripažinimą ir sprendimą“.

Asta Samulionytė, FilF SA