Gegužės 16 d. VU Chemijos fakultete Lietuvos mokslų akademijos bei Vilniaus universiteto organizuotame moksliniame seminare paskaitą apie naujų superlaidžių kupratų su fluoritiniais sluoksniais sintezę, tyrimą bei savybes skaitė Vilniaus universiteto mokslo darbuotoja Dr. Inga Grigoravičiūtė. Inga Grigoravičiūtė – pirmoji VU absolventė, o gal net pirmoji ir iš visos Lietuvos, Japonijoje apgynusi technologijos mokslų srities medžiagų inžinerijos krypties daktaro disertaciją.

Inga Grigoravičiūtė 2003 m. Vilniaus universitete įgijo chemijos magistro laipsnį ir tais pačiais metais įstojo į doktorantūrą. Po metų Inga Grigoravičiūtė įstojo į doktorantūrą Tokijo technologijos universite Japonijoje. Ten jos studijos buvo itin sėkmingos – po intensyvaus dvejų metų tiriamojo darbo apginta daktaro disertacija. Per šį trumpą laikotarpį Inga Grigoravičiūtė su vadovais paskelbė 4 mokslinius straipsnius aukštai vertinamuose tarptautiniuose žurnaluose. Japonijoje Inga Grigoravičiūtė turėjo du mokslinius vadovus – prof. Hisao Yamauchi ir prof. Maarit Karppinen (šiuo metu ji yra Helsinkio technologijos universiteto profesorė).

Inga Grigoravičiūtė susirinkusius į seminarą supažindino su pagrindiniais jos daktaro disertacijos rezultatais. Ji pasiūlė visiškai naują superlaidžių oksidų struktūrinį tipą, turintį papildomų (net keturis) fluorito tipo struktūrinių sluoksnių. Pastebėjo labai įdomią tendenciją, kad krizinė perėjimo į superlaidžią būseną temperatūra nekito didėjant fluoritinių sluoksnių skaičiui. O šių junginių sintezei Inga Grigoravičiūtė panaudojo labai modernią aukšto deguonies slėgio technologiją. Prieš tai pradinių medžiagų homogenizaciją atliko azoto oksidų atmosferoje. Naujos preparatyvinės idėjos leido Ingai Grigoravičiūtei atrasti visiškai naujus superlaidininkų klasės homologinės eilės narius.

Paskaitos baigiamojoje dalyje Inga Grigoravičiūtė trumpai supažindino su gyvenimo Japonijoje kasdieniais ypatumais. Papasakojo, ką japonai labiausiai mėgsta veikti laisvalaikiu, ką valgo, geria, kaip dirba ir ilsisi. Parodė daug gražių nuotraukų – ypač visus sužavėjo senoviniai pastatai bei moderni architektūra, ir žinoma, žydinčios vyšnios.

Inga Grigoravičiūtė grįžo į Lietuvą, į gimtąjį Universitetą, kuriame toliau žada vystyti naują ir perspektyvią superlaidininkų sintezės bei tyrimo tematiką. Neabejotinai tęsis ir glaudus bendradarbiavimas su prof. H. Yamauchi Tokijo technologijos universitete ir prof. M. Karppinenu Helsinkio technologijos universitete.

MA n. e., prof.  habil. dr. Aivaras Kareiva