Šiandien atrandame daug priežasčių negyventi sveikai – neturime laiko, skubame, teisinamės, kad esame pavargę, sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto akademinė konsultantė Delina Neidorf. Vis dėlto, anot jos, pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, telefone suskambus priminimui pakilti nuo darbo stalo.

Intensyviai sveika gyvensena, mitybos ir fizinio aktyvumo įtaka gyvenimo kokybei besidominti Medicinos fakulteto akademinė konsultantė D. Neidorf šiuo metu studijuoja Lietuvos sporto universitete. Pasirinkusi Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos bakalauro studijų programą ji siekia 3-iojo aukštojo mokslo diplomo. Be to, D. Neidorf yra įgijusi Europos gyvenimo būdo medicinos organizacijos (angl. European LifeStyle Medicine Organization, ELMO) Health and Fitness Lifestyle Advisor sertifikatą. Tačiau ji nežada sustoti – ateityje planuoja gilinti įgytas žinias ir aukštesnėse studijų pakopose.

Pokyčių pernakt tikėtis neverta

D. Neidorf pasakoja, kad dalis besikreipiančių pasikonsultuoti neretai tikisi gauti stebuklingą priemonę, galinčią padėti imtis gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau, anot jos, pokyčių per vieną naktį tikėtis tikrai neverta.

„Pagrindinė mano užduotis – pamatyti besikreipiančio žmogaus „paveikslą“, suprasti, dėl kokių priežasčių jis kreipėsi, ir suteikti visą reikiamą informaciją, arba kitaip – įduoti jam reikiamus „įrankius“. Sveika gyvensena negydo ligų, ji stiprina imuninę sistemą. O kai imuninė sistema sveika – ligos negali vystytis. Aišku, reikia atsižvelgti į genetiką ir kitus aspektus – stebuklingos piliulės nėra, pokyčiai per naktį neįvyksta“, – sako ji ir priduria neturinti tikslo žūtbūt įtikinti aplinkinius pasirinkto gyvenimo būdo nauda, tačiau norinti nešti žinią apie sveiką gyvenseną savo pavyzdžiu.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto akademinė konsultantė Delina Neidorf.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žmonės yra linkę numoti ranka į kylančius negalavimus, nes juos laiko tiesiog normaliais.

„Būna, kad žmogus kreipiasi dėl kartais paskaudančio peties. Tačiau pradėjus kalbėtis paaiškėja, kad ir be to dar yra visa puokštė problemų, su kuriomis jis tiesiog susitaikė. Juk taip būna – šiek tiek ten skauda, šiek tiek ten. Galvojame – kam gi taip nebūna? Visiems taip yra! O iš tikrųjų taip neturi būti. Žmogus nėra sutvertas sirgti, o jausti skausmą – nėra normalu“, – primena D. Neidorf.

Nebūtina sportuoti tik sporto salėje

„Šiandien atrandam daug priežasčių negyventi sveikai – neturime laiko, skubame, teisinamės pavargę. O po darbo dienos gavę pasiūlymą pasportuoti, pasimankštinti klausiame – tuomet kada gyventi? Bet sveika gyvensena gali būti visiškai integruota į patį gyvenimą. Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad skirti valandą laiko sportui per dieną – tai pasileisti bėgti ar kilnoti svarsčius sporto salėje“, – tikina D. Neidorf.

Pasak jos, puiki pradžia gali būti tiesiog kas pusvalandį telefone, kompiuteryje ar kt. suskambantis priminimas pakilti nuo darbo stalo. Penketą minučių galima tiesiog tempti raumenis, pasivaikščioti, leisti atsipalaiduoti akims.

„Visų pirma, reikia atrasti tokią sporto šaką, kuri tau būtų įdomi. Vienam gal patiks bėgioti, antram – parke pasimankštinti, trečias norės lankyti komandinius užsiėmimus. Normalu, jei pasirinktą sportą ilgainiui norėsis pakeisti kitu – juk keičiasi ir mūsų norai, skonis, ir galimybės“, – sako ji.

Tvarumas – neatsiejamas nuo sveikos gyvensenos

D. Neidorf teigimu, „rūpinimasis sveika gyvensena susideda ne tik iš to, ką į save įdedi (t. y. mitybos), tačiau ir kokias higienos priemones naudoji, kokius renkiesi plaukų dažus, kuo kvėpiniesi ir t. t. Jeigu perki produktus, savo sudėtyje turinčius cheminių medžiagų ir supakuotus į neperdirbamą pakuotę, vadinasi, kenki ne tik sau, bet ir aplinkai. Kodėl taip darome? Apie tai net nepagalvojame, veikiame vedami įpročių.“

Žmonės yra pasidavę marketingo manipuliacijoms, kuriomis stengiamasi įteigti, kad papildomas pirkinys mus padarys laimingus, sako D. Neidorf. Vis dėlto, anot jos, pradėjus keisti gyvenimo būdą, pamažu natūraliai ateina noras naudoti ir aplinkai draugiškas priemones.

Sveika gyvensena.

Jos teigimu, nors dauguma žmonių yra susipažinę su neyrančių arba ilgą laiko tarpą yrančių pakuočių žala gamtai, tačiau dažnas vis dar netiki, kad jų indėlis gali būti reikšmingas pokyčiams.

„Tarkime, Lietuvoje gyvena 2 milijonai suaugusiųjų. Jeigu kiekvienas iš jų pasakys, kad nuo manęs tai priklauso – išties priklausys. Gamintojams įtaką daro pirkėjai. Jeigu bent 30 procentų iš jų nebepirks į plastikines ar neperdirbamas pakuotes supakuotų produktų, jie bus priversti ieškoti išeities“, – mano akademinė konsultantė.

Panašios pozicijos ji laikosi ir kalbėdama apie maisto produktus: „Yra labai paprasta taisyklė. Jeigu nesupranti nors vieno žodžio, kuris yra parašytas produkto etiketėje, tu neturėtum jo vartoti. Visi ingredientai yra įvardijami paprastai – miltai, ryžiai, cukrus, druska… O sudedamosios dalys, apie kurias reikia pagūglinti, dažniausiai nėra naudingos organizmui – jos skirtos tam, kad maisto produktas ilgiau išliktų, geriau atrodytų, skaniau kvepėtų.“

Galiausiai pašnekovė sako, kad svarbu ne tik atidžiai rinktis maisto produktus ir kitas prekes, bet ir nepasiduoti akcijų vilionėms ir pirkti saikingai.