Daumantas Bloznelis – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto alumnas, studijavęs ekonometriją ir VU įgytas žinias jau pritaikęs įvairiose veiklos srityse, o šiuo metu dėstantis Norvegijos taikomųjų mokslų universitete. Daumantas pasakoja apie dėstytojo, mokslininko darbą ir studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete.
Ekonometrijos studijos – kodėl jas pasirinkote?
Išsirinkti studijas padėjo tėtis. Jis teisingai numatė, kad ekonometrai bus paklausūs darbo rinkoje. Kadangi studijų programa buvo įdomi ir man patiko matematika – pasirinkau ekonometrijos studijas.
Šiuo metu esate docentas Norvegijos taikomųjų mokslų universitete. Su kokiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?
Dirbu mokslinį darbą ir dėstau mašininį mokymąsi bei statistiką ekonomikos magistrantams. Nemažas iššūkis – studentams paaiškinti sudėtingus dalykus kuo paprasčiau, bet kartu ir tiksliai, nepakeičiant jų prasmės. Užtat didelis malonumas būna sulaukti gerų egzaminų rezultatų. Vadinasi, studentai išmoko praktiškai naudingų dalykų ir tapo geidžiamesniais darbuotojais pasaulyje, kuriame mašininis mokymasis ir statistiniai metodai užkariauja vis daugiau sričių.
Kodėl pasirinkote mokslininko kelią?
Mokslininkas turi laiko mokytis ir laisvės rinktis, ką jis mokysis. Man patinka atrasti ir perprasti dėsningumus, prognozuoti reiškinius. Rimtas mokslininkas visą laiką tobulėja. Jis nesustoja ties tuo, ką jau moka, bet siekia sužinoti ir suprasti daugiau, o savo atradimais pasidalinti su kitais – mokslininkais, studentais, verslininkais, visais, kam tai įdomu ir aktualu. Mokslininko karjera tinka tiems, kuriems tobulėjimas yra gyvenimo būdas ir kurie turi pakankamai kantrybės ir užsispyrimo nepasiduoti pusiaukelėje.
Kokios yra jūsų tyrimų sritys?
Finansų rinkos, kainų prognozavimas ir rizikos vertinimas bei valdymas. Domiuosi taikomaisiais uždaviniais, nagrinėju klausimus, su kuriais nuolatos susiduria verslininkai ir investuotojai. Su jais bendrauju ir diskutuoju, bandydamas geriau suprasti, ko jie siekia ir kaip veikia rinkos, kurių dalyviai jie yra. Tuomet galiu suformuluoti jų uždavinius matematiškai ir išspręsti juos naudodamas statistinius ir mašininio mokymosi metodus. Pavyzdžiui, viena didžiausių Norvegijos pramonės šakų yra lašišų auginimas ir perdirbimas. Pabendravęs su verslininkais ir investuotojais ir išsiaiškinęs šios rinkos verslo modelius bei dėsningumus, prognozuoju lašišų kainas, kurios reikalingos planuojant pajamas ir investicijas. Taip pat vertinu kainų riziką ir siūlau jos valdymo būdus, pvz., naudojant lašišų fjučerius – tokius finansinius instrumentus. Panašius tyrimus esu atlikęs ir naftos bei gamtinių dujų rinkose, o ateityje galbūt laukia medienos pramonė, su kurios atstovais pradėjau bendradarbiauti pastaruoju metu.
Buvote ir finansų analitikas. Kaip atrodo finansų analitiko darbas?
Finansų analitiku pradėjau dirbti baigdamas ekonometrijos magistrantūros studijas. Nagrinėjau įmones, kurių akcijomis prekiaujama akcijų biržose, ir ištisas pramonės šakas, pvz., automobilių gamybą ir kalnakasybą. Remdamasis makroekonominėmis prognozėmis, pramonės šakų perspektyvomis ir įmonių veiklų finansiniais modeliais, prognozavau akcijų kainas. Analizę ir prognozes siųsdavau brokeriams, kad šie turėtų kuo remtis teikdami patarimus savo klientams ir rekomenduodami, kokių įmonių akcijas pirkti, o kokių parduoti. Be to, komentavau rinkos įvykius naujienų agentūroms ir spaudai.
Ar dar palaikote ryšį su universitetu?
Taip, palaikau. Grįžęs į Lietuvą, mielai dalyvauju mokslo renginiuose, seminaruose ir konferencijose, kuriuos organizuoja mano buvę dėstytojai ir studijų draugai. Kartais juos susitinku mokslinėse konferencijose užsienyje. Išvykęs studijuoti į Norvegiją, Belgiją ir JAV, elektroniniais laiškais bendraudavau su Ekonometrijos katedros dėstytojais, klausdavau jų nuomonių ir patarimų ir kaskart sulaukdavau naudingų atsakymų. Esu jiems dėkingas!
Ką geriausiai prisimenate iš studijų laikotarpio?
Geriausiai prisimenu tai, į ką įdėjau daugiausia širdies ir kur susiradau geriausių draugų. Tai VU akademinis mišrus choras (dabar VU choras „Gaudeamus“) ir Matematikos ir informatikos fakulteto roko operos. Įspūdžiai iš choro repeticijų, kelionių ir dainų švenčių nepaprastai šilti, o su choristais net ir išsisklaidę po pasaulį likome labai geri draugai. Kiekvieną pavasarį su virpuliuku širdyje prisimenu fakulteto roko operų repeticijas ir, žinoma, euforiją dainuojant audringai studentų publikai. Aišku, prisimenu ir paskaitas bei dėstytojus. Pradėjęs dėstyti pats ir patyręs, kaip tai sudėtinga, pradėjau dar labiau vertinti jų darbą.
Ko išmokė universitetas? Ar tai jums praverčia veikloje, kuria užsiimate šiandien?
Jei nebūčiau studijavęs, žinoma, dabar nebūčiau mokslininkas ir dėstytojas. Bet tikrai nebūtina tapti dėstytoju, kad iš mokslų turėtum naudos. Ekonometrijos studijos išmokė griežtai ir tiksliai mąstyti, atskirti faktus nuo spėlionių ir spekuliacijų, susivokti visuomenei ir valstybei svarbiose diskusijose apie ekonomiką, finansus ir kitus dalykus. Studijos suteikė ne tik specialybę, bet ir išsilavinimą.
Ką patartumėte būsimiems studentams?
Būsimiems studentams patarčiau išnaudoti progą studijų metu iš tiesų rimtai pastudijuoti. Juk vargu ar tokios progos dar kada sulauksite.
Komentarų: 1
2020-04-30 13:45
Šaunuolis!Šaunuolis, Daumantai!
Malonu skaityti interviu su tokiais įdomiais ir protingais žmonėmis. Kuo didžiausios sėkmės! Juk taikomųjų mokslų universitetas (Lietuvoje mes juos vadiname kolegijomis) tik pati karjeros pradžia. Laukiam sugrįžtant ir į Lietuvą (galbūt kada nors). Kadangi paties tėvas yra VU profesorius, įsidarbinant į VU kliūčių nekiltų.