• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentei Daliai Švambarytei skiriamas garbingas apdovanojimas

Japonijos ambasada Lietuvoje | 2020-11-05 10:05 | Komentarų: 0
ĮvertinimaiSrautas
Japonijos vyriausybės skelbimu Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentei dr. Daliai Švambarytei bus įteiktas Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete už nuopelnus skatinant akademinius mainus bei tarpusavio supratimą tarp Japonijos ir Lietuvos.
Šis apdovanojimas skiriamas už svarbius nuopelnus Japonijai. Vienas iš jų – indėlis steigiant VU Orientalistikos centrą (veikė 1993–2018 m.), tapusį pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri specializuojasi Azijos studijose, taip pat ir japonologijoje. Dr. D. Švambarytė japonų kalbą VU tuomečio rektoriaus kvietimu pradėjo dėstyti 1992 m. ir 1995 m. tapo antrąja VU Orientalistikos centro vadove. Tais metais buvo pradėta gretutinių japonologijos studijų programa, kuri 2000 m. išaugo į pagrindinę japonologijos specialybės studijų programą. Dr. D. Švambarytė buvo viena iš iniciatorių steigiant švietimo padalinį, kuriame suteikiama galimybė studijuoti japonologiją kaip specialybę ir nuo kurio prasidėjo akademinių japonų kalbos bei japonologijos studijų plėtra Lietuvoje.
Dr. D. Švambarytė iki šiol dėsto įvairias japonologijos disciplinas VU, tarp jų ir japonų kalbą, Japonijos kultūrą, istoriją, klasikinę ir šiuolaikinę japonų literatūrą, etnologiją ir kt. Jos paskaitos, grįstos giliomis akademinėmis žiniomis, studentų yra labai mėgstamos – 2013 m. mokslininkė buvo išrinkta tarp geriausių VU dėstytojų. Daugelis jos buvusių studentų aktyviai tęsia su Japonija susijusią veiklą, dirba japonų kalbos dėstytojais universitetuose, japonų literatūros kūrinių vertėjais, japonų turistų gidais, darbuojasi ambasadose ir kt. Dr. D. Švambarytės dėka VU auga nauja japonologų karta.
2002 m. dr. D. Švambarytė sudarė ir išleido didelės apimties Japonų–lietuvių kalbų hieroglifų žodyną. Tuo metu tai buvo vienintelė lietuvių kalba prieinama japonų kalbos mokymosi medžiaga, labai palengvinusi japonų kalbos studijų procesą ir padidinusi susidomėjimą japonų kalba.
Dr. D. Švambarytė VU dėsto ir klasikinę japonų literatūrą, yra paskelbusi japonų klasikos tekstų (no ir kabuki teatro pjesių, pirmuoju pasaulyje romanu laikomos „Sakmės apie princą Gendži“ skyrių) vertimų, išleidusi monografiją „Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje“ (2011) ir yra laikoma klasikinės japonų literatūros studijų pradininke Lietuvoje. Mokslininkė taip pat yra išvertusi Kenzaburo Oe, Ryunosuke Akutagawos ir kitų šiuolaikinių japonų autorių kūrinių, rašo straipsnius apie japonų literatūrą. 2011 m. už svarius mokslo darbus dr. D. Švambarytė buvo apdovanota VU rektoriaus mokslo premija.
2014 m. dr. D. Švambarytė išleido fundamentalią studiją „Japonijos istorija“, kuri suteikia galimybę lietuvių kalba susipažinti ne tik su Japonijos istorija, bet ir su jos kultūra, religijomis, literatūra.
2007 m. Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės (dabartinių imperatoriaus emerito ir imperatorienės emeritės) apsilankymo Lietuvoje metu dr. D. Švambarytė buvo imperatoriaus oficialioji vertėja ir vertėjavo per imperatoriaus susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi ir oficialų priėmimą.
1995 m. dr. D. Švambarytė išvertė Lietuvoje gastroliavusios japonų teatro trupės spektaklio „Sempo Sugihara“ tekstą, transliuotą sinchroniškai ir pirmą kartą populiaria kalba pristačiusį Lietuvos žmonėms tuo metu dar nelabai žinomo Japonijos diplomato Chiune Sugiharos žygdarbį. 2005 m. Lietuvoje gastroliavusio no teatro spektaklio „Piliarožių princesė (Aoi no Ue)“, kuriame vaidino Kanze Kiyokazu, Nomura Man (Japonijos nacionalinis turtas) ir Kamei Tadao (Japonijos nacionalinis turtas), programai-bukletui dr. D. Švambarytė parašė spektaklio anotaciją ir išvertė pjesės tekstą, padėjusį priartinti no teatrą prie Lietuvos žiūrovų ir atskleisti Japonijos klasikinio scenos meno žavesį.
Dalinkis:
  • tweet

Žymės: apdovanojimasAzijos ir transkultūrinių studijų institutasJaponija

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Kviečiame teikti paraiškas penktajam „Arqus“ dėstymo meistriškumo apdovanojimų konkursui

    2025-11-21 - Komentarų: 0
  • Studentų pergalė Maroke: VU Kinetinio teatro spektaklis pelnė geriausio pasirodymo apdovanojimą tarptautiniame festivalyje

    2025-11-18 - Komentarų: 0
  • VU dėstytoja dr. K. L. Dolinina apie šokį kataką ir kūno atmintį: šokyje susitinka menas ir mokslas

    2025-10-21 - Komentarų: 1

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt