„Didelėse infrastruktūrose reikia ne tik taikyti technologijas, bet ir laiku suvaldyti kibernetinius incidentus, teikti prioritetą organizacijos veiklos funkcijoms ir numatyti gynimosi strategiją“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. Linas Bukauskas. Vakar pasibaigė jau dešimtą kartą Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamos tarptautinės kibernetinio saugumo pratybos „Gintarinė migla“. Jose dalyvavo daugiau kaip 300 dalyvių iš viso pasaulio, tarp jų – ir VU mokslininkai, specialistai bei studentai.
Pratybų „Gintarinė migla 2023“ tikslas – treniruoti ginkluotųjų pajėgų, valstybinio ir civilinio sektoriaus atstovus gebėti vertinti ir valdyti kibernetinius incidentus, nustatyti ir tinkamai juos neutralizuoti, užtikrinti tinklų saugumą, naudojantis informacinių technologijų saugumo programine įranga. Pratybų metu modeliuoti įvairių kibernetinių incidentų scenarijai – nuo elementaraus ryšio trikdymo, „triukšmo“ sukėlimo iki kenksmingų kodų įdiegimo ar net fizinio įsilaužimo į tinklus. Šių scenarijų kontekste vertinti kariuomenės, valstybės institucijų ir civilinio sektoriaus įmonių gebėjimai identifikuoti, analizuoti ir užkardyti šiuos kibernetinius incidentus.
Pratybų akimirka. Asmeninio archyvo nuotr.
„Šių dienų karo kontekste labiausiai yra nepastebima kita karo rūšis, kuri aptinkama skaitmeninėje erdvėje. Kasdien bandoma įsilaužti į puolamos šalies kritinės infrastruktūros sistemas, todėl būtina gilinti kibernetinio saugumo žinias, kurios padeda išsaugoti šalies suverenitetą ir kontrolę“, – pratybų svarbą aiškina VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Arnoldas Budžys.
Pratybų „Gintarinė migla 2023“ metu veikė kelios mėlynosios komandos, kiekviena iš jų turėjo apginti organizacijos tinklus ir paslaugas nuo kenkėjiškų atakų, kurias vykdė raudonoji komanda. Baltoji komanda užtikrino kibernetinio poligono infrastruktūrą. Pratybose kai kurie dalyviai veikė kaip kritinės infrastruktūros vartotojai ir operatoriai. O vertinimo komanda įvairiapusiškai vertino visų komandų atliktų veiksmų kokybę ir padarinius, teikdama daug dėmesio dalijimuisi informacija ir bendradarbiavimui.
Dokt. A. Budžiui pratybose teko pabūti mėlynosios, baltosios ir raudonosios komandų nariu. „Mėlynųjų komandų paskirtis buvo apsiginti nuo puolančiųjų (raudonosios komandos), o baltųjų komanda buvo atsakinga už infrastruktūros plėtojimą ir funkcionavimą. Raudonosios ir baltosios komandų narius sudarė civiliniame sektoriuje dirbantys specialistai, kurie savanoriškai prisidėjo prie sistemos tobulinimo“, – pasakoja doktorantas.
Doc. Agnė Brilingaitė. Alfredo Pliadžio nuotr.
Ir kitiems VU bendruomenės atstovams teko prisidėti prie pratybų organizavimo ir vykdymo, o studentai įsitraukė į jungtinę Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mėlynąją komandą. Svarbu paminėti, kad pratybose aktyvūs buvo ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto alumnai. Vertinimo komandos lyderė – VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto mokslo darbuotoja doc. Agnė Brilingaitė pabrėžia, kad šios pratybos demonstruoja sėkmingą akademinės bendruomenės ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą. „Vienas svarbesnių šių kibernetinių pratybų tikslų – paskatinti aktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą tarp įvairiose įmonėse ir įstaigose dirbančių specialistų, kurie prireikus galės apsikeisti informacija ir padėti išspręsti kylančius saugumo iššūkius“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius Eduardas Kutka.
Pratybos „Gintarinė migla 2023“ svarbios ne tik Lietuvos kritinei infrastruktūrai, bet ir visam pasauliui, kadangi jų metu susiburia itin stiprūs kibernetinio saugumo specialistai, turintys itin daug erdvės išbandyti savo jėgas, pritaikyti žinias. Šiais metais pratybose dalyvauja beveik 300 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, JAV, Sakartvelo, Ukrainos, PESCO (vadovaujama Kroatijos), Norvegijos, taip pat įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos šaulių sąjungos, valstybinių įstaigų, universitetų ir civilinių informacinių technologijų kompanijų atstovai. Australijos, Taivano, Japonijos, Švedijos, Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai dalyvauja kaip pratybų stebėtojai. Pasak dokt. A. Budžio, pratybose susipažįsta specialistai iš viso pasaulio, kurie vieni su kitais dalijasi savo žiniomis bei metodais, padedančiais efektyviau apsaugoti infrastruktūrą. Dalyviai pratybose įgytas žinias pritaiko grįžę į savo darbovietes, o tiems, kuriems buvimas kibernetinio saugumo specialistu nėra jų pagrindinė veikla, pratybos yra gera ir naudinga patirtis.
Komentarų nėra. Būk pirmas!