VU bendruomenės psichologės Irynos Danylovos sukurti filmo „Išvirkščias pasaulis“ personažai. VU nuotr.

Ilgai lauktas ir šią vasarą pasirodęs filmo „Išvirkščias pasaulis“ tęsinys paskatino žiūrovus dar kartą susimąstyti apie mūsų vidinį pasaulį – apie džiaugsmą, liūdesį, pyktį, nerimą ir kitas emocijas, kurios valdo mūsų gyvenimus. Filmo tęsinyje emocijų pasaulis dar painesnis ir įdomesnis, jame atsispindi mūsų kasdienybė, tad galime daug išmokti ir apie save. Filmas įkvepia analizuoti savo emocijas ir daugiau apie jas kalbėti. Tad kodėl svarbu pažinti emocijų pasaulį?

Apie turtingą emocijų pasaulį

Emocijos ir jausmai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tačiau kartais jie gali tapti ir mūsų stipriausiu priešu. Kai mus apima emocijos, gali būti sunku mąstyti racionaliai ir kontroliuoti savo elgesį. Pavyzdžiui, ar kada nors jautėtės tokie pikti, kad mylimam žmogui pasakėte tai, ko nenorėjote? O kai nusiraminote, supratote, kad buvote užvaldytas emocijų ir iš tiesų norėtumėte pasielgti kitaip?

Visi esame turėję tokių situacijų, o norint jų išvengti vienas pagrindinių būdų – pažinti savo emocijas ir jų siunčiamą žinutę.

Emocijos yra tarsi vidinis žemėlapis, kuris padeda mums naršyti po sudėtingą žmogaus santykių ir patirčių pasaulį. Jos padeda mums suprasti, kas mus džiugina, kas skaudina ir kas mus motyvuoja. Kai mes mokame atpažinti ir suprasti savo emocijas, galime priimti labiau informuotus sprendimus apie savo gyvenimą ir kurti sveikesnius santykius su kitais žmonėmis. Paprasčiau tariant, emocijos mums padeda išsiaiškinti, kas mus verčia jaustis gerai, o kas – ne, ko norime ir ko nenorime. Ir tai yra labai svarbi informacija! Kiekviena emocija yra tarsi žinutė, kurią mums siunčia mūsų vidus. Svarbu mokėti iššifruoti šias žinutes ir suprasti, ką jos reiškia. Pavyzdžiui, jei jaučiamės neramūs ar liūdni, tai gali būti ženklas, kad kažkas mūsų gyvenime yra ne taip, kaip turėtų būti. Įsisąmoninę savo liūdesį ir nerimą bei supratę, kas juos sukelia, galime imtis veiksmų ir pakeisti savo savijautą.

VU bendruomenės psichologės Irynos Danylovos sukurti filmo „Išvirkščias pasaulis“ personažai. VU nuotr.

Emocijų supratimas padeda jaustis labiau kontrolėje

Nors dažnai girdime, kad mintys daro įtaką mūsų savijautai, tačiau egzistuoja ir priešingas ryšys. Ar kada nors pastebėjote, kad kai jaučiate nerimą ar liūdesį, jūsų galvoje pradeda suktis vis daugiau neigiamų minčių apie save, kitus ar ateitį? Šis ryšys tarp nuotaikos ir minčių yra labai dažnas. Mokslininkai yra nustatę, kad kai žmogus patiria depresiją, jo mąstymas tampa labiau pesimistiškas ir neigiamas. Tai reiškia, kad neigiamos mintys ne tik yra depresijos simptomas, bet ir gali ją dar labiau sustiprinti.

Emocijos ir mintys tarsi veidrodis atspindi mūsų vidinę būseną. Kai jaučiamės blogai, mūsų mintys dažnai būna niūrios. Tačiau svarbu suprasti, kad mūsų mintys nėra faktai. Jausmų atpažinimas gali padėti geriau suprasti mums kylančias mintis. Lygiai taip pat, ugdydami gebėjimą atpažinti ir keisti neigiamas mintis, galime aktyviai prisidėti prie savo emocinės gerovės.

Geresnis savo emocijų pažinimas veda prie geresnio kitų supratimo

Gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti savo emocijas yra tarsi raktas, atveriantis duris į empatiškesnius ir prasmingesnius santykius su kitais. Žmogiškieji ryšiai kuriami bendrų patirčių pagrindu, o emocijos yra universali žmogiškos patirties dalis. Kai atveriame savo jausmus, kviečiame kitus daryti tą patį. Tai skatina gilesnius, prasmingesnius ryšius su mus supančiais žmonėmis. Santykiuose, kuriuose laisvai teka emocinė komunikacija, stiprėja pasitikėjimas ir kuriama paramos sistema. Pastebėję, kad kitas jaučia liūdesį, nerimą ar pyktį, galime užmegzti nuoširdų pokalbį, pasiūlyti pagalbą arba tiesiog būti šalia. Tokia empatija ne tik stiprina mūsų ryšius su kitais, bet ir padeda kurti palaikančią ir pozityvią aplinką. Mokėdami suprasti ir valdyti savo emocijas, tampame jautresni ir kitų žmonių jausmams.

Kalbėdami apie savo emocijas, mes ne tik pripažįstame jų egzistavimą, bet ir leidžiame sau jas patirti visa apimtimi. Šis pripažinimas yra kertinis akmuo kelyje į savęs pažinimą ir emocinę pusiausvyrą. Gebėjimas suprasti ir atvirai išreikšti savo jausmus yra vienas pagrindinių būdų pasirūpinti savo emocine ir psichikos sveikata.

Psichologinė pagalba Vilniaus universitete:

Apie Vilniaus universiteto bendruomenės nariams teikiamas psichologines paslaugas skaitykite čia.

Daugiau apie įvairovę ir lygias galimybes Vilniaus universitete galite skaityti čia.

Registruotis į psichologo konsultaciją galima Vilniaus universiteto Bendruomenės gerovės skyriuje arba užpildžius šią formą.

Išgyvenant krizę, kviečiame kreiptis el. paštu padek@vu.lt.