444-ieji Vilniaus universiteto bibliotekos metai pažymėti literatūriniais akcentais. Spalio 22 d. senojoje VU bibliotekoje skambėjo Kristijono Donelaičio ir Česlavo Milošo vardai. Tą dieną VU biblioteka pakvietė į šventinius renginius, skirtus paminėti Vilniaus universiteto bibliotekos sukaktį ir Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines.

Tokie magiški sukakties skaičiai tapo neatsiejama beveik visų P. Smuglevičiaus salėje skambėjusių sveikinimų „ašimi“. VU strateginių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis, VU bendruomenės vardu sveikindamas bibliotekos kolektyvą ir visus gausiai susirinkusius į istorinę bibliotekos salę su jubiliejumi, taip pat nevengė skaičių temos. Jis pažymėjo, kad 444 – simbolinis ir magiškas skaičius. „Mūsų biblioteka išreiškia erdvės ir laiko idėją. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Vilniaus universiteto simbolis“, – sakė dr. J.Galginaitis.

Skaičių temą pratęsė ir bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. „Sudėję šiuos tris ketvertus gauname dvylika. Būtent tiek mėnesių yra metuose. Pirmiausia čia susirinkome todėl, kad minime K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Jo pagrindinis kūrinys – „Metai“, kuriuose telpa ne tik dvylika mėnesių, bet ir visas žmogaus gyvenimas. Nedaug yra bibliotekų aplink mus, kurios savo gyvavimą matuoja trimis skaičiais. Todėl nusprendėme paminėti ir šią datą. O pati didžiausia dovana mums, kad esate čia su mumis,“ – sveikindama visus, taip pat ir kolegas, sakė direktorė.

Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, buvusi bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė, atidavusi VU bibliotekai 44 savo gyvenimo ir darbo metus, studentai, Lietuvos bibliotekininkų draugija.

P. Smuglevičiaus salėje buvo atidaryta paroda „Šimtus jau metus saulelė tekėjo ir leidos“ (M. L. Rėza) ir pristatytas katalogas. Paroda suskirstyta į dešimt temų ir skirta lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio (1714–1780) 300-osioms gimimo metinėms paminėti. K. Donelaičio kasdienio gyvenimo detalės ir jį supusi aplinka atskleidžiami unikaliais XVII–XIX a. rankraščiais ir Prūsijos karalystėje, daugiausia Karaliaučiuje, išleistomis knygomis – garsių lietuvių raštijos darbuotojų parengtomis gramatikomis, žodynais, vadovėliais, religiniais raštais. Lietuvių poeto kūryba neatsiejama nuo XVIII a. Europos literatūrinio konteksto – ypač populiaraus pasakėčios žanro, antikinio epo tradicijos ir metų laikų poezijos. K. Donelaičio poema „Metai“ ir pasakėčios yra išskirtiniai poezijos kūriniai Europos nacionalinių literatūrų kanone.

Parodą puošia ne tik nuostabios knygų graviūros, bet ir ypač vertingi, ranka spalvinti XVIII–XIX a. pradžios žemėlapiai. Čia pirmą kartą buvo galima išvysti ypač retą, spaudoje nežinomą XIX a. vidurio Karaliaučiaus miesto litografiją. Pristatytas ir parodos katalogas, kuriame išsamiau supažindinama su K. Donelaičio kūryba ir Prūsijos karalystės bei jai priklausiusios Mažosios Lietuvos istorine, kultūrine, religine aplinka.

Buvo demonstruojami gana retai rodomi žemėlapiai: vokiečių publicisto, heraldikos žinovo, dailininko Ludwigo Augusto Clericuso (1827–1892) sukurta litografija, skirta Karaliaučiaus miesto 600-osioms įkūrimo metinėms paminėti (Königsberg I/pr. am 600 jährigen Gründungsfest im September 1855, Berlin, 1855), ir Prūsijos žemėlapis, apimantis Gumbinės (dabar Gusevas, Rusija), Karaliaučiaus, Gdansko ir kitas apskritis (sulankstytas į 18 dalių, apskričių ribos spalvintos ranka).

Visi parodos eksponatai – iš Vilniaus universiteto bibliotekos fondų.

Renginį vainikavo dedikacija K. Donelaičio „Metams“: aktoriaus Rolando Kazlo poetinė-muzikinė pramonė „Darbai ir dyvai“ (pagal K. Donelaičio poemą), atlikta kartu su pučiamųjų kvintetu „Dūduva“.