Vilniaus universiteto biblioteka šiemet pasitinka 450 metų sukaktį. Turtinga bibliotekos istorija neatsiejama nuo Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslo, kultūros istorijos. Biblioteka sėkmingai atlaikė įvairius pakilimus ir nuosmukius, karus, gaisrus, grobstymus, buvo globojama valdovų ir fundatorių, visos universiteto bendruomenės.

Prieš keturis su puse šimto metų Vilniuje jėzuitai įkūrė namus – knygoms, studentams, dėstytojams, naujoms idėjoms. Jie buvo pirmieji universiteto bibliotekos šeimininkai, pradėję kurti ilgą ir turtingą jos istoriją. Šiandien mes esame šios istorijos – spalvingos, pilnos iššūkių – tęsėjai. Tik šiame amžiuje ji kiek kitokia: skaitome knygas elektroninėje erdvėje, lankome virtualias parodas, bibliotekoje tyrinėjame ne tik mokslo paslaptis, bet ir žiūrime filmus, dokumentus skolinamės kompiuteriu ir darome daugybę dalykų, kurie mūsų protėviams atrodytų kaip neįtikima fantastinės ateities vizija.

Kad ir kaip pasikeitėme mes ir mus supantis pasaulis, kai kas liko laiko nepaliesta. Mes vis dar saugome ir branginame knygą, vaikštome tais pačiais koridoriais, kuriuos mynė mūsų pirmtakai, bibliotekos erdves tebestebi freskose įamžinti antikos mąstytojai, senojoje observatorijoje ilsisi istorijos audras išgyvenę astronominiai prietaisai, o pagrindinis mūsų namų gyventojas – mokslo paslapčių ieškantis studentas ir tyrėjas. Kaip ir kiekvienuose namuose, čia netrūksta šurmulio, diskusijų, susikaupimo ir bemiegių naktų prieš svarbius studijų egzaminus.

Ar apie tokius namus svajojo juos statę ir kūrę jėzuitai, nežinia. Tačiau šie namai gyvi ir dar atviresni nei kada nors anksčiau – dieną, naktį, fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Pilni tekstų, juos skaitančiųjų ir tikėjimo, kad durys, pirmą kartą atvertos prieš 450 metų, dar nesuskaičiuojamą daugybę kartų bus varstomos žinių ištroškusių smalsuolių.

Kviečiame pasiklausyti Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės kreipimosi čia.