Kasmet balandžio mėnesį švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį biblioteka kviečia visus apžiūrėti pirmąją lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmą“, išleistą Prūsijos Kunigaikštystėje. Šiemet, minint Vilniaus 700 metų sukaktį, biblioteka balandžio 3 d. nuo 10 iki 19 val. kviečia pamatyti ne tik M. Mažvydo „Katekizmą“, bet ir pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleistą lietuvišką knygą – Mikalojaus Daukšos „Katekizmą“.

Ar žinote, kad šioje jėzuitų spaustuvėje 1595 m. išleistoje knygoje pirmą kartą lietuviškai parašytas Vilniaus vardas? Tai – ir vienintelis pasaulyje žinomas išlikęs leidinio egzempliorius.

Abu šie leidiniai į biblioteką pateko atkakliomis buvusio jos direktoriaus profesoriaus Levo Vladimirovo pastangomis. Jis siekė sugrąžinti senojo Vilniaus universiteto bibliotekos knygų fondą, prarastą XIX a. po Vilniaus universiteto uždarymo, taip pat Pirmojo pasaulinio karo metu iš Vilniaus viešosios bibliotekos išvežtas knygas. Profesoriaus drąsa ir atkaklumas padėjo Lietuvai atgauti beveik 18 000 senosios Vilniaus universiteto bibliotekos spaudinių (iš apie 60 000 visų išvežtų knygų). Knygos buvo parvežtos iš keleto tuometinės Sovietų Sąjungos miestų – Maskvos, Leningrado (dab. Sankt Peterburgas), Kijevo ir Charkovo. M. Daukšos „Katekizmas“ (Vilnius, 1595) yra vienintelė senoji lietuviška knyga, 1956 m. sugrąžinta iš Maskvos. Ji laikoma viena didžiausių Lietuvos raštijos ir kultūros brangenybių.

O štai M. Mažvydo „Katekizmo“ istorija kiek kitokia, bet biblioteka jį gavo taip pat prof. L. Vladimirovo rūpesčiu. Odesos M. Gorkio viešoji biblioteka mainais už 1570 m. Antverpene išleistą Abrahamo Ortelijaus atlasą „Theatrum Orbis Terrarum“ ir 1588 m. Mamoničių spaustuvės išleistą Lietuvos Statutą (kuris savo laiku galiojo ir Ukrainoje) atidavė gerai išsilaikiusį M. Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių Vilniaus universiteto mokslinei bibliotekai.

M. Mažvydo „Katekizmas“ yra pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir pirmuoju numeriu įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Pasaulyje žinomi tik du šios knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje.

Pirmojoje lietuviškoje knygoje užfiksuota senoji lietuvių kalba, dėl savo archajiškumo itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, taip pat lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas buvo didžiulis postūmis tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai ir išlikimui.

M. Daukšos „Katekizmas“ taip pat pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Vienintelis pasaulyje žinomas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. M. Daukša nusipelnė kaip literatūrinės kalbos kūrėjas, praturtinęs leksiką įvesdamas daug gyvosios kalbos žodžių ir kurdamas naujadarus. Jo raštai pasižymi žodinga kalba, vaizdingu stiliumi; tai turėjo įtakos ir lietuvių rašomosios kalbos raidai.

Knygos bus eksponuojamos balandžio 3 d. nuo 10 iki 19 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.).