Vilniaus universiteto (VU) biblioteka tęsia VU bibliotekos augintinių renginių ciklą ir kviečia į dviejų alumnų susitikimą – gruodžio 4 d. 18 val. Č. Milošo skaitykloje savo eiles skaitys Dainius Dirgėla ir Liutauras Leščinskas. Spalio mėnesį kalbėjomės su D. Dirgėla, o dabar keletą klausimų uždavėme literatui, leidėjui, žurnalistui, poetų grupės „Svetimi“ nariui, elektroninių knygų leidėjų asociacijos „Naujas vardas“ prezidentui L. Leščinskui, 1990–1995 m. studijavusiam lietuvių kalbą ir literatūrą.

Kodėl stodamas į VU pasirinkote Filologijos fakultetą? Ar mokykloje jau rašėte?

Stojau į žurnalistiką, tačiau neperėjau konkurso. Tada dar spėjau įstoti į lietuvių kalbą ir literatūrą. Atrodė artimiausia žurnalistikai. Mokykliniais metais rašiau, publikavausi „Lietuvos pionieriuje“ ir dar kažkur, jau nepamenu.

Kas studijų metu Jums atrodė reikšmingiausia, svarbiausia?

Tuomet svarbiausia atrodė aura academica – Sarbievijaus beržo dvasia, tvyranti fakultete. Turbūt ji ir buvo svarbiausia.

Liutauras Leščinskas VU studijavo lietuvių kabą ir literatūrą. Asmeninio archyvo nuotr.

Kas buvo Jūsų didieji autoritetai studijų laiku, o kas – dabar?

Buvo ir liko Marcelijus Martinaitis, Vytautas Kavolis, iš neuniversitetinių – Algimantas Mackus.

Ar skaitėte VU bibliotekoje? Kuri bibliotekos vieta buvo Jūsų mėgstamiausia?

Skaičiau. Daugiausia Donelaičio skaitykloje. Ten buvo kaip namai, bibliotekininkės – kaip mamos. O gal sesės, nes, kiek pamenu, buvo jaunos.

Kaip atsidūrėte poetų grupėje „Svetimi“?

Pakvietė Donatas Valančiauskas, su juo mokėmės vienoje mokykloje. Prisijungiau kiek pavėlavęs, bet spėjau „susvetimėti“,  užsidirbau „svetimo“ vardą.

Kurį laiką buvote ir VU darbuotojas, dirbote „Universitas Vilnensis“. Kas Jums šiame darbe patiko, o ko nemėgote?

Patiko universiteto bendruomenės pagarba darbui, kurį dirbau. Net jei rezultatu pats nebūdavau patenkintas. Nemėgau atlyginimo dydžio.

Esate asociacijos „Naujas vardas“, elektroniškai leidžiančios knygas, prezidentas. Kokių galių šis postas Jums suteikia?

Suteikia galią šiek tiek pagelbėti lietuvių literatūros „startuoliams“ – pradedantiems rašytojams: nemokamai išleisti jų pirmąsias knygas, elektronines versijas.