Spalio 30 d. 16 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltojoje salėje vyks parodos „Unus non sufficit orbis: Vieno pasaulio negana“ atidarymas. Ši paroda yra skirta Lietuvoje įsikūrusios Jėzaus draugijos – jėzuitų 450 metų sukakčiai paminėti. Renginio svečiams bus pristatyti dokumentai, supažindinantys su jėzuitų veiklos istorija Lietuvoje ir pasaulyje.

Parodoje bus eksponuojami VU bibliotekos fonduose saugomi spaudiniai ir rankraščiai, atskleidžiantys jėzuitų misijas nuo XVI a. iki XVIII a. Ekspozicija yra suskirstyta į keturias dalis, kurių pavadinimai apibūdina misionierių veiklas įvairiuose regionuose.

Pirmoji dalis „Iš Jėzuitų ordino pasaulyje ir Lietuvoje istorijos“ skirta tuometiniam istoriniam-kultūriniam kontekstui atskleisti. Antroje dalyje „India meridionalis“ („Pietų Indija“) yra aptariamos jėzuitų misijos Amerikoje, o trečioji – „India orientalis“ („Rytų Indija“) – skirta misijoms Azijoje apžvelgti. Paskutinėje dalyje „India septentrionalis“ („Šiaurės Indija“) parodos lankytojai išvys eksponatus, susijusius su jėzuitų veikla Lietuvoje, kurią nuo XVI a. pabaigos taip pat imta vadinti „šiaurės Indija“.

Jėzuitų kankinių gyvenimo ir mirties istorijos, užrašytos knygose, tapdavo sektinais pavyzdžiais būsimiems misionieriams – atvykę į parodą lankytojai turės galimybę pamatyti kankinių biografijų rinktines su iliustracijomis. Taip pat bus eksponuojami įspūdingai iliustruoti jėzuitų Tolimųjų Rytų tyrinėjimų dokumentai. Vienas tokių darbų – vokiečių mokslininko Atanazijaus Kircherio, dėl plataus akiračio lyginto su Leonardu da Vinčiu ir vadinto „šimto menų meistru“, knyga „Kinija, iliustruota paminklais“.

Prancūzų jėzuito, misionieriaus Ž. Ž. M. Amijo dėka Vakarų šalys sužinojo apie vieną garsiausių knygų, aprašančių karo taktiką ir strategiją – 1772 m. prancūzų kalba išleistą Sun Dzi karinį veikalą „Karo menas“. Ši knyga, gausiai puošta auksintomis iliustracijomis, taip pat bus pristatoma parodoje. Lankytojai išvys ir unikalias XVII–XVIII a. graviūras, vaizduojančios jėzuitų misijų pasaulyje kryptis, galės išsamiau susipažinti su Jėzuitų ordino struktūra, panagrinėti pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos antspaudą ir parašą.

Į Lietuvą jėzuitus pakvietė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. „Ką tik pajėgiu, viską darau, net rizikuodamas savo galva, kad tik Bažnyčios reikalai pagerėtų“, – rašė jis kardinolui Stanislavui Hozijui. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, vėliau ir kituose miestuose. Steigdami kolegijas, prisidėjo kuriant institucinę šalies švietimo sistemą, perėmė kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1570 m. jie įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, kuriai po devynerių metų buvo suteiktas universiteto statusas. Jau daugiau nei keturis amžius veikiantis Vilniaus universitetas yra didžiausia mokslo ir studijų institucija Lietuvoje.

Parodą galima aplankyti VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) nuo spalio 30 d. iki gruodžio 31 d. Renginio svečiai taip pat galės įsigyti specialiai jėzuitų sukakčiai parengtą parodos katalogą.