Vilniaus universitetas šiemet iš valstybės biudžeto gavo 47 procentus studijoms pagal patvirtintą metodiką reikalingų lėšų, tačiau yra Lietuvos universitetų lyderis pagal iš struktūrinių fondų gautas lėšas – VU projektams skirta daugiau nei pusė visos Lietuvos universitetams skirtos paramos. Nuo liepos 1 dienos VU padidės dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai.

Mažiau nei pusė reikalingų lėšų

Šiemet studijoms Universitetas gavo 47 procentus pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką studentų paruošimui reikalingų lėšų. Anot administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, padėtis labai kebli: „Finansavimas iš valstybės biudžeto turėtų didėti bent trečdaliu per metus.“ Prorektorius pažymi, kad Universitetas ir ankstesniais metais nėra gavęs daugiau nei 50 procentų studijoms reikalingų lėšų.

2007 metų VU biudžetas – 149 mln. 155 tūkst. litų. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pajamos yra didesnės nei ankstesniais metais, bet iš tiesų taip nėra. Valstybės biudžeto asignavimai apie 16 procentų padidėjo dėl bibliotekų bei aptarnaujančio personalo darbuotojų atlyginimų padidinimo pernai (17 procentų) ir numatomo dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo (20 procentų) nuo liepos 1 d. Atmetus atlyginimų didinimą, biudžetas didėja tik 1,7 procento“, – teigia A. Pikturna.

Anot prorektoriaus, pajamos, kurias Universitetas gavo studijoms ir infrastruktūrai, realiai yra 2 procentais mažesnės nei pernai, nes prognozuojamas infliacijos didėjimas, infrastruktūros išlaidos išaugs 11 procentų: „Tai neišvengiama. Jeigu perkame naują techniką, daugiau aparatūros, natūralu, kad elektros išlaidos didėja.“

Pirmą kartą per pastaruosius ketverius penkerius metus Universiteto biudžetas yra neigiamas, t.y. trūksta beveik 700 tūkst. litų.

Prorektorius A. Pikturna konstatuoja, kad gaunamų lėšų užteks tik išgyventi. Tik panaudojus nebiudžetines (specialiosios programos) lėšas tikimasi įgyvendinti visus numatytus strateginiame plane tikslus.

Struktūrinių fondų paramai įsisavinti trūksta žmonių

VU projektai sudaro daugiau nei trečdalį visų Lietuvos universitetų patvirtintų projektų, jiems skirta daugiau nei pusė visos Lietuvos universitetams skirtos ES struktūrinių fondų paramos (iš 96,3 mln. litų – 50,6 mln. litų). Pernai VU iš struktūrinių fondų gavo 8,55 mln. litų.

ES struktūrinių fondų lėšos bus panaudotos esamoms magistrantūros, doktorantūros ir rezidentūros studijų programoms atnaujinti ir sukurti naujoms programoms, ruošti naujus vadovėlius, įsigyti mokomosios literatūros bei modernios laboratorinės įrangos, tobulinti dėstytojų ir mokslininkų kvalifikaciją. Vilniaus universitetas vykdys inovatyvius mokymosi visą gyvenimą projektus, pavyzdžiui, nenuosekliosios studijos bus pritaikytos rengti kaimo plėtros specialistams, iš ES lėšų bus įkurtas VU Egzaminavimo centras.

Didžiąją dalį struktūrinių fondų lėšų turėtų įsisavinti Fizikos, Chemijos, Gamtos mokslų, Medicinos ir Filosofijos fakultetai.

Iki 2008 metų vidurio VU turėtų įsisavinti apie 57 mln. litų struktūrinių fondų lėšų. Senato posėdyje pristatydamas 2007 metų biudžetą, prorektorius A. Pikturna akcentavo, jog trūksta žmogiškųjų išteklių, kad gautos lėšos būtų įsisavintos: „Reikia didinti mokslininkų etatus, tačiau jau dabar didžioji dalis žmonių Universitete dirba maksimaliai, trečdalis žmonių dirba po 12 valandų per dieną. Dėstytojai dirba trečdaliu didesniu krūviu nei patvirtinta Vyriausybės metodikoje.“ Prorektorius pastebi, kad ypač didelės problemos Medicinos fakultete, kurio dėstytojai dar dirba ir ligoninėse: „Ten jie yra prašomi arba liepiama dirbti daugiau nei norėtų ar galėtų, todėl jų etatų Universitete didinti neišeina.“

Apie pusę struktūrinių fondų lėšų Universitetas turės įsisavinti per viešuosius pirkimus, kuriuos turi atlikti Viešųjų pirkimų skyrius. „Turime priimti daugiau žmonių į šį skyrių ir Universiteto biudžete numatyti lėšų jų atlyginimams, sureguliuoti, kad žmonės, daug dirbdami, būtų patenkinti atlyginimais“, – sako A. Pikturna.

Nepaisant visų šių problemų, prorektorius įsitikinęs, kad VU įsisavins struktūrinių fondų lėšas.

Didės dėstytojų atlyginimai

Dar neaišku, kokiais kriterijais remiantis nuo liepos 1 d. bus didinami dėstytojų atlyginimai. Juos nustatys rektoriaus sudaryta komisija, kurios pirmininku paskirtas A. Pikturna. Vyriausybė numatė vidutiniškai dėstytojų atlyginimus didinti 20 procentų, tačiau Universitetas planuoja diferencijuoti atlyginimus pagal pasiektus rezultatus.

Anot A. Pikturnos, Vyriausybės nutarimo dėl atlyginimų didinimo projekte numatoma supaprastinti priedų mokėjimo tvarką pedagoginiam moksliniam personalui: „Turint papildomų pinigų, bus galima priedą mokėti iki 100 procentų, t. y. atlyginimą dvigubinti.“

Laura Gintalaitė