Vasario 4 d. Vilniaus universiteto Taryba ir Senatas patvirtino universiteto 2014 m. biudžetą. Į „U. V.“ klausimus atsako ir pagrindinius šių metų biudžeto akcentus komentuoja administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius dr. Gintaras Binkauskas.

Kaip gyvensime 2014 metais? Koks Vilniaus universiteto 2014 m. biudžetas? Ar tai ambicingas planas, ar išgyvenimo, o gal perteklinis?

A. P.: Jau penkti metai iš eilės Vilniaus universiteto bendri asignavimai didėja. Tai gera tendencija. Apsisuko visas studentų priėmimo ciklas (4 metai), kai galioja naujoji studijų finansavimo tvarka – studentų krepšeliai. Kol kas ji mums buvo palanki. Nors bendras studijuojančiųjų skaičius sumažėjo (universitete – daugiau nei penktadaliu), studijoms skirtas finansavimas didėjo. Manau, kad šiemet turime biudžetą, kuris padės spręsti naujojo strateginio plano iškeltus uždavinius, ir jis jokiu būdu nėra perteklinis.

G. B.: Sutinku su prorektoriumi, kad šių metų universiteto biudžetas nėra perteklinis. Ambicingu jo taip pat nepavadinčiau, nes nors biudžeto asignavimai ir nemažėja, mūsų specialiosios programos lėšos, deja, mažėja. Strateginiame plane įvardytiems ambicingiems tikslams pasiekti, ko gero, teks vėl ieškoti papildomų resursų – ar ES struktūrinių fondų lėšų, ar tikėtis naujų veiklų.

Kokios tendencijos, pagrindiniai šių metų biudžeto akcentai?

A. P.: Valstybės biudžeto asignavimai šiais metais, palyginti su 2013 m., didėja 4,6 proc., arba 6100 tūkst. litų, be investicijų programos. Turtui įsigyti dar skirta 2700 tūkst. litų. Bendrąjį raidos fondą (pajamos iš kitos universiteto veiklos) sudaro 20 162,2 tūkst. litų. Reikia pažymėti, kad pajamos už mokamas studijas mažėja jau kelerius metus ir šiemet sumažės apie 6,5 proc. Didžioji dalis universiteto biudžeto skirta studijoms – 48,8 proc., arba 80 612,3 tūkst. litų, mokslui – 27,9 proc. (be projektų lėšų), arba 46 110,4 tūkst. litų, infrastruktūros išlaikymui numatyta 17 714,3 tūkst. litų ir kt.

G. B.: Vis dar didelę dalį biudžeto privalome skirti eksploatacinėms išlaidoms dengti – tai akivaizdu, nes negalime nei išjungti šildymo, nei nemokėti už elektros, vandens sunaudojimą, tačiau būtina labai išsami naudojamų patalpų ir pastatų poreikio analizė: ar neturime nereikalingų perteklinių plotų? Teko susipažinti su Aalto (Suomija), Latvijos ir Tartu universitetų patirtimi – ten labai griežtai nustatyti normatyvai, kiek kvadratinių metrų turi tekti vienam mokslininkui, vienam studentui. Nori kurio nors fakulteto dekanas plačiau gyventi – turi apmokėti iš fakulteto lėšų visas išlaikymo išlaidas. Tai suveikė taip, kad masiškai savo noru buvo imta „optimizuoti“ naudojamą plotą. Manau, kad naujajai universiteto vadovybei nori nenori teks to imtis ir pas mus.

Kaip paveiks biudžetą studentų skaičiaus mažėjimas?

A. P.: Jis jau paveikė. Manau, kad studentų skaičiaus sumažėjimas mums „kainavo“ beveik 2500 tūkst. litų.

G. B.: Per 2013 m. mūsų metinės pajamos iš mokančiųjų už studijas įmokų, palyginti, pvz., su 2009 m., sumažėjo 9 mln. litų.

Kokiems fakultetams finansavimas sumažėjo, o kokiems padidėjo?

A. P.: Daugiausia finansavimas dėl padidėjusio studentų skaičiaus didėjo Chemijos fakultetui (11,4 proc.) ir Orientalistikos centrui (33,4 proc.), Komunikacijos fakultetui. Taip pat Medicinos ir Teisės fakultetams – dėl žymaus magistrų skaičiaus padidėjimo (baigiamieji kursai). Labiausiai asignavimai mažėjo Kauno humanitariniam (-12,6 proc.) ir Ekonomikos (-12,1 proc.) fakultetams dėl drastiško studentų skaičiaus mažėjimo. EF vis dar turi pakankamai pajamų iš mokamų studijų, o kauniečių padėtis sudėtingesnė. Atsižvelgdami į tai KHF sumažinome atskaitymus į bendrąjį raidos fondą iki 15 proc., kai kiti fakultetai moka 32–35 proc.

G. B.: Jei vertintume padalinių specialiąsias lėšas, tai iš 32 savarankiškų padalinių tik 9 planuoja 2014 m. pabaigoje turėti didesnį lėšų likutį nei metų pradžioje.

Kokie planai, ką remontuosime, renovuosime?

A. P.: Planai kaip visuomet didesni, nei leidžia finansinės galimybės. Finansų paskirstymą stengėmės nukreipti naujojo strateginio plano prioritetinėms kryptims finansuoti. Didžiausias studijų projektas – MF odontologų naujos įrangos įsigijimas, šio projekto vertė 2926,54 tūkst. litų. Šiemet planuojame pradėti M. K. Čiurlionio g. esančių Svečių namų remontą. Projektą manome baigti iki 2015 m. gegužės mėn. Visa projekto vertė 2500 tūkst. litų, šiems metams numatyta 1000 tūkst. litų. Be to, planuojama suremontuoti KF Žurnalistikos instituto (Maironio g.) stogą, tai kainuos 145 tūkst. litų. Numatyta 96 tūkst. litų skirti istorinio Dubingių mokyklos pastato restauravimui ir atgaivinimui (kofinansavimas). Iš valstybės investicijos programos lėšų tęsime senosios bibliotekos pastato renovaciją (1500 tūkst. litų), pradėsime Botanikos sodo pastato rekonstrukciją (1000  tūkst. litų), pasitikdami Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines 200 tūkst. litų skyrėme poeto skulptūrai atlieti iš bronzos.

Kokias didžiausias universiteto problemas paminėtumėte?

A. P.: Kol kas tebeturime problemų dėl kai kurių infrastruktūros objektų finansavimo – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro, Botanikos sodo, Šv. Jonų bažnyčios ir kt. Tai objektai, kurie svarbūs ne tik universitetui, bet ir visam Vilniaus miestui bei Lietuvai. Tačiau kol kas tų objektų finansavimas beveik nepatenka į galiojančios finansavimo tvarkos taisykles. Diskutuojame apie tai su Švietimo ir mokslo ministerija ir turime vilties, kad šiais metais gal bus skirta nors dalis reikiamų lėšų išlaidoms padengti. Kita problema yra racionalus nekilnojamojo turto (pastatų) panaudojimas, ypač sparčiai pradėjus kilti Saulėtekio slėnio pastatams. Darbo grupės jau pradėjo diskutuoti ir kurti pertvarkymo projektus.

G. B.: Dar viena problema, kurią pažymėjo ir užsienio ekspertai – tai per didelė decentralizacija ir užsidarymas fakultetuose. Kartais susidaro įspūdis, kad fakultetams visiškai neįdomu ir nesvarbu, kas čia centre vyksta – anksčiau bent vienas dekanas klausdavo, kam reikalingi papildomi etatai, kodėl reikia lėšų tam ar kitam projektui, o dabar mūsų kompetencija ir sprendimais jau niekas nebeabejojaJ, ir dar liūdniau – beveik nesidomi.

Ar didės atlyginimai?

A. P.: Tai labai aktualus klausimas. Turiu pasakyti, kad 2013 m., palyginti su 2012 m., vidutiniai atlyginimai pagaliau padidėjo: mokslinio pedagoginio personalo – 6,3 proc., arba 214 litų per mėnesį, o visų personalo grupių – 7,2 proc., arba 204 litus per mėnesį. Tačiau tai yra vidutiniai atlyginimai. Aišku, jie padidėjo ne kiekvienam darbuotojui. Kad atsirastų reikalingų lėšų, turime peržiūrėti ir darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, studentų skaičius nuo 2010 m. iki dabar sumažėjo daugiau nei penktadaliu, o mokslinio pedagoginio personalo etatų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 12 proc.
Vis dėlto universiteto vadovybė siūlo nuo 2014 m. liepos 1 d. mokslinio pedagoginio personalo tarnybinius atlyginimus didinti iki 5 proc.

G. B.: Tarnybinio atlyginimo didėjimas sumažins priemokų ir priedų skaičių ir dalį visame darbo užmokestyje, tačiau tam, kad atlyginimai didėtų labiau, turėtų smarkiai didėti pajamos arba, kaip minėjo prorektorius, mažėti darbuotojų skaičius. Iš tiesų smagu, kad kai kuriuose fakultetuose ir institutuose nelaukiama, ką atneš stojimo rezultatai, o ieškoma papildomų pajamų šaltinių. Fakultetai teikia konsultacijų, kursų organizavimo, kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Smagu, kad, be Medicinos fakulteto, kuris tradiciškai tai vykdė, smarkiai įsisuka Teisės fakultetas. Aktyviai teikiant atlygintinas paslaugas dalyvauja Filosofijos fakultetas. Mokslo institutuose ir kai kuriuose fakultetuose prasideda intelektinės nuosavybės komercializavimo procesai. Visa tai papildomos lėšos universitetui, o kartu ir didesnis darbo užmokestis iniciatyviems dėstytojams ir mokslininkams.