Rugsėjo 2–10 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų institute viešėjo ir paskaitas skaitė vienas aktyviausių ir produktyviausių Teksaso universiteto Geografijos departamento mokslininkų profesorius Jasonas P. Julianas. Į Lietuvą jis atvyko VU CHGF Geomokslų instituto Geografijos katedros vadovo prof. Darijaus Veteikio kvietimu.

Šią vasarą Teksaso valstijos universitete, didžiausiame JAV Geografijos departamente, prof. J. P. Juliano sutikimu stažuotę atliko VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedroje podoktorantūros stažuotės projektą vykdanti dr. Ieva Misiūnė. Jai pirmai ir gimė idėja pasikviesti profesorių į Lietuvą.

Teksaso universitete Ieva toliau vykdė savo podoktorantūros tyrimą – su prof. J. P. Julianu atliko duomenų analizę ir pradėjo rengti bendrą straipsnį. Be to, ji turėjo progą išbandyti ten naudojamą statistinės analizės įrankį – JMP, su kuriuo duomenys vaizduojami daug aiškiau, nei su prieš tai jos naudota SPSS programa. Lydima prof. J. P. Juliano, I. Misiūnė sakosi aplankiusi nemažai Teksaso parkų, kuriuose profesorius vykdo įvairius tyrimus. „Be galo džiugu, kad prof. J. P. Julianas sutiko savo patirtimi pasidalyti su VU CHGF Geomokslų instituto bendruomene. Panašu, kad mūsų ryšys su prof. J. P. Julianu nenutrūks ir ateityje, nes radome bendrų temų ir sutarėme ir toliau bendradarbiauti“, – tikina Ieva.

Jai antrina ir prof. D. Veteikis: „Susitikimas su tarptautinius tyrimus vykdančiu įtakingu mokslininku visada turi didelę reikšmę. Visų pirma, jis – labai įkvepiantis pavyzdys, tikra asmenybė. Čia toks, sakykime, žmogiškasis lygmuo. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, moksle tai yra svarbu. Lankydamasis Geomokslų institute prof. J. P. Julianas pateikė savo ir gretimų miestų tyrimų atvejus, pristatė aktualią ir kartu šiuo metu populiarią tyrimų kryptį – ekosistemų paslaugas, socialinį aplinkos apsaugos poreikį. Pasisėmėme žinių ir apie to krašto (Teksaso valstijos, JAV) ypatumus, ir apie sąveiką tarp visuomenės bei gamtos, ir apie amerikiečių pastangas išsaugoti savo gamtos vertybes ateities kartoms, ir apie kylančius iššūkius, ir apie jų sąmoningumo lygį bei įvairius tyrimus, atliekamus Jungtinių Valstijų geografijos departamente.“

„Kita vertus, sąveika su tokio rango mokslininkais yra dvipusė, – sako D. Veteikis. – Mūsų kraštas, ypač Vilnius, labai sudomino svečią, su moksliniu užsidegimu aplankiusį visus įmanomus sostinės žaliuosius plotus. Mūsų saugomos teritorijos, iš kurių prof. J. P. Julianas per savaitę sugebėjo aplankyti net šešias, tiek esančias arčiau Vilniaus, tiek šalies rytuose ir pietuose, paliko jam didelį įspūdį. Profesorius atkreipė dėmesį į šių teritorijų gausą, saugomų objektų įvairovę, parkuose dirbančių žmonių profesionalumą ir atsidavimą. Vis dėlto vienas dalykas jam kėlė ne itin pozityvią nuostabą – menkas parkų lankomumas. Profesorių stebino net savaitgalio dienomis sutiktas vos vienas kitas lankytojas. Akivaizdu, kad socioekologiniams tyrimams erdvės yra nemažai.“

Šiuo metu kartu su prof. J. P. Julianu jau pradėtas rengti bendras straipsnis apie miesto ekosistemų poreikį. Kaip pasakoja I. Misiūnė, jame analizuojamas Vilniaus atvejis ir jo gyventojų poreikį ekosistemų paslaugoms formuojantys veiksniai: „Turint omeny tai, kad pagrindiniai tokių paslaugų teikimo taškai mieste yra žaliosios miesto erdvės, išskiriami konkretūs veiksniai, kurie daro įtaką šių erdvių lankymui ir lemia požiūrį į čia gaunamas paslaugas. Tyrimas rodo, kad lankymo dažnumas (kitaip sakant – sąlytis su gamtine aplinka) yra pats svarbiausias veiksnys – kuo daugiau laiko leidžiama žaliosiose erdvėse, tuo labiau vertinama gamta ir jos teikiamos naudos. Kyla natūralus klausimas – kodėl vieni žmonės miesto gamtinėj aplinkoj būna dažniau, kiti – daug rečiau? Į tai ir ieškoma atsakymo bendroje publikacijoje.“

Pats J. P. Julianas teigia likęs labai patenkintas savo vizitu Vilniuje ir kelionėmis po Lietuvą: „Ypač sužavėjo parkų ir žaliųjų erdvių skaičius ir įvairovė Vilniuje. Man pavyko aplankyti visus tarp Neries upės ir pagrindinės geležinkelio linijos esančius parkus ir žaliąsias zonas. Turėjau progą pasižvalgyti ir po aplink Vilnių įsikūrusius regioninius parkus. Buvau nustebintas taip arti miesto esančios laukinės gamtos. Apskritai, manau, Vilniui ir Lietuvai pasisekė, kad turi tiek daug žaliųjų erdvių, kuriomis gali džiaugtis ir žmonės. Visa tai lemia darnią ekosistemą ir aukštesnę lietuvių gyvenimo kokybę.“

J. P. Julianas džiaugiasi, kad jam puikiai sekėsi bendrauti su VU CHGF Geomokslų instituto darbuotojais ir studentais: „Pastebėjau, kad mano paskaitų auditorija klausėsi susidomėjusi ir uždavė man svarbių klausimų. Po vienos iš jų drauge su Geografijos ir Hidrologijos katedrų atstovais turėjome vertingą diskusiją. Džiugu, kad fakultetas daro įtaką kuriant ir tvarkant parkus ir saugomas teritorijas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.“ Profesorius sako susidaręs įspūdį, kad VU CHGF Geomokslų institutas, kaip ir Teksaso universiteto Geografijos katedra, visuomenėje yra aktyvus ir plačiai žinomas dėl savo taikomųjų tyrimų.

„Esu dėkingas VU CHGF Geomokslų instituto direktoriui Egidijui Rimkui, Geografijos katedros vadovui Darijui Veteikiui ir dr. Ievai Misiūnei už savo vizitą. Taip pat norėčiau padėkoti Giedrei už išvyką ir Dovilei už nuostabią dovaną. Nekantrauju sugrįžti į Vilniaus universitetą“, – sakė J. P. Julianas.