Artėjant gegužei, neišvengiamai prasidės abiturientų egzaminų maratonas. Jaunuoliams nerimą kelia ne tik laukiantys žinių patikrinimai, bet ir mintys, kur studijuoti, kaip išsirinkti studijų programą, kuo universiteto gyvenimas skirsis nuo mokyklos ar kaip seksis pradėti gyventi savarankiškesnį gyvenimą. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) partnerystės profesorius dr. Vytautas Ašeris dalijasi savo studentiško gyvenimo patirtimi, prisimena pirmojo darbo paieškas ir žeria patarimus būsimiems studentams.
Tarp mokyklos ir universiteto – didelis skirtumas
Savanorystės pagrindais po įvairias Lietuvos mokyklas važinėjantis dr. V. Ašeris sako pastebintis, kad moksleiviai dažnai neįsivaizduoja, kas jų lauks pravėrus universiteto duris. „Pagrindinis skirtumas tarp mokyklos ir universiteto – pastarajame atsiranda daug didesnis disciplinos ir sąmoningumo poreikis“, – sako dėstytojas. Mokykloje jaunuoliai yra pripratę, kad mokytojas pasako, ką daryti, į ką atkreipti dėmesį ar ką pasižymėti, o universitete pats esi atsakingas už save. „Universitete niekas nediktuoja, ką užsirašyti, į auditoriją gali ateiti be sąsiuvinio, klapsėti akimis ir dėstytojas tau tikriausiai nieko nepasakys“, – apie šių dviejų ugdymo įstaigų skirtumus kalba dr. V. Ašeris. Kitas svarbus aspektas – mokykloje pažymiai renkami visą semestrą, mokiniai turi daugiau laiko išsitaisyti prastus balus ir pagerinti savo bendrus rezultatus, o universitete dažniausiai didesnę vertinimo dalį sudaro galutinis egzaminas, laikomas sesijos metu, semestrui pasibaigus. Naujai iškeptiems studentams šis pokytis dažnai išeina ne į naudą – pusmetį „studentavę“, jie neretai mokytis susizgrimba tik atėjus sesijai.
Matant moksleivių pasimetimą, kai kalbama apie mokyklos ir universiteto skirtumus, dr. V. Ašeriui kilo mintis, kad visą reikalingiausią informaciją jiems galima pateikti patraukliu ir lengvai prieinamu vaizdo formatu. Taip po diskusijų su fakulteto komanda gimė idėja sukurti internetinių laidų ciklą „O kas toliau? VU MIF absolventų istorijos“, kuriame daug pasiekę ir įdomiomis veiklomis užsiimantys įvairių MIF studijų programų absolventai dalijasi savo patirtimi su būsimais studentais. Tarp pašnekovų – departamentų vadovai, mokslininkas, matematikos mokytojas. „Tikimės, kad toks vaizdo turinys suteiks moksleiviams trūkstamų žinių paprastai prieinamu būdu“, – įsitikinęs vienu iš laidos vedėjų tapęs dr. V. Ašeris.
Gabiausias klasėje – nebūtinai geriausias kurse
Dr. V. Ašeris sako ir pats studijų metu susidūręs su tam tikrais sunkumais. Nors mokykloje mokėsi puikiai ir į universitetą įstojo aukštais balais, vis dėlto pradėjęs studijuoti jis prisipažįsta per daug atsipalaidavęs: „Aš kelis semestrus sėkmingai čiuožiau žemyn ir tik gavęs skolą susigriebiau ir pradėjau lipti atgal.“ Dėstytojas sako papuolęs į neretai gerai besimokantiems moksleiviams pasitaikančius spąstus – būdami geriausi savo klasėje, nuolat gaudami gerus balus ir mokytojų pagyrimus, tokie jaunuoliai itin pasitiki savo jėgomis ir mano, kad jų sėkmė tęsis ir universitete. Tačiau čia jie susiduria su realybe – į universitetus susirenka gabiausieji iš visos Lietuvos. „Užtrunka laiko suvokti, kad laikai, kai buvai stiprus savo mažoje aplinkoje, jau praeityje, o dabar, jei nesistengsi, būsi tik smarkiai vidutiniškas didelėje aplinkoje“, – apie studijų realybę VU pasakoja iš Panevėžio kilęs dr. V. Ašeris.
Kai kuriems moksleiviams problemos, susijusios su studijomis, prasideda dar neperžengus universiteto slenksčio – vieni mokiniai jau nuo ankstyvo amžiaus žino, ką norės studijuoti, bet kitiems šis pasirinkimas tampa galvos skausmu. Vieną populiariausių VU MIF studijų programų – programų sistemas rinkęsis dr. V. Ašeris sako, kad abiturientai, kurie likus keliems mėnesiams iki egzaminų dar nežino, kur nori studijuoti, jau yra padarę klaidų. Tokiems jaunuoliams reikėtų gerai pagalvoti, ką jie norėtų veikti, kas jiems patinka, kokie dalykai sekasi. Renkantis studijų programą dėstytojas pataria ja gerai pasidomėti. „Moksleiviai turėtų susirasti tos pačios mokyklos abiturientų, kurie įstojo į jų norimą ar bent jau panašią studijų programą. Pavyzdžiui, jei nori stoti į mediciną, tikrai atrasi, kas ten stojo prieš kelerius metus, tereikia rasti būdų, kaip su tuo žmogumi susisiekti, ir jis garantuotai padės“, – įsitikinęs dr. V. Ašeris.
Besiblaškantiems tarp visiškai skirtingų studijų programų toks domėjimasis gali padėti susivokti, kas arčiau širdies. Nors dažnas moksleivis apie tai nepagalvoja, tačiau dr. V. Ašeris mano, kad dominančioje programoje mokslus jau kremtančių studentų klausinėjimas, jų patirties išklausymas gali labai padėti renkantis studijas: „Jeigu mėtomasi tarp panašių studijų programų, pavyzdžiui, informatikos ir programų sistemų, mano atsakymas paprastas – bus gerai ir ten, ir ten. Pasirinkę bet kurią IT programą nueisite geru ir teisingu keliu, rasite darbą, jei tik stengsitės disciplinuotai ir kryptingai dirbti.“
Į pirmąjį darbo pokalbį – su išleistuvių kostiumu
Įsijautęs į studijų ritmą, dažnas jaunuolis pradeda svarstyti apie darbo paieškas. Dabar pirmajame Lietuvos vienaragyje „Vinted“ inžinerijos direktoriumi dirbantis dr. V. Ašeris sako, kad pradėti darbo paieškas jį pastūmėjo vis daugiau anksti karjeros siekti ėmusių bendrakursių. „Mačiau, kaip kiti pradeda dirbti, užsidirbti ir taikyti žinias praktiškai – taip laimėdami geriausią iš abiejų pasaulių – ir užsidirbdami pragyvenimui, ir dar geriau išmokdami programavimo pagrindus“, – pasakoja dėstytojas. Pradėdamas savo karjeros kelią jis susidūrė su nežinomybe: „Į pirmąjį gyvenime darbo pokalbį, būdamas trečiakursis, ėjau su išleistuvių kostiumu. Juk buvau girdėjęs, kad į jį negalima eiti apsirengus kasdieniais drabužiais, su kuriais eini į paskaitas. Gerai, kad mane kalbinęs žmogus taip pat vilkėjo švarką, tad nebuvo taip nejauku.“ Dėstytojas atvirauja prieš pirmąjį darbo interviu taip jaudinęsis, kad visą naktį negalėjęs užmigti. Ir nors įmonė jo tąkart nepasamdė, tačiau jis džiaugėsi įgijęs vertingos patirties, kurią galima prisiminti su šypsena. Pirmajam darbui dr. V. Ašeris buvo priimtas į nedidelę, buhalterinę programinę įrangą kūrusią įmonę. Atsidūręs tarp patyrusių programuotojų, jis sako suvokęs vieną svarbų dalyką: „Supratau, kaip viskas keičiasi, kai šalia savęs turi patyrusį žmogų, kuris tau padeda, ir kai jo neturi ir tik mokaisi universitete.“
Įsiliejus į darbo rinką, anot dr. V. Ašerio, didžiausias skirtumas tarp universiteto ir darbo yra atskaitomybė: „Universitete, jei kas nors neišėjo, gausi 6 ir gyvensi su tuo balu, gausi 4 – turėsi skolą ir gyvensi su ja. Darbe jauti atskaitomybę, nes už padarytą darbą gauni pinigus, o jei prastai dirbi – gali būti atleistas.“ Kaip tvirtina dėstytojas, mokykloje jaunuolius daug ko moko sistema, universitete šis santykis sumažėja iki pusės – dalį laiko klausai dėstytojo aiškinimų, o dalį mokaisi savarankiškai, tuo tarpu darbovietėje išmoksti ir tobulėji tiek, kiek nusprendi mokytis pats. „Savo darbe matau nemažai tokių žmonių, kurie galvoja, kad visko išmoks bedirbdami. Deja, taip nėra – sėkmingiausi yra tie, kurie aktyviai mokosi visą gyvenimą“, – savo požiūrį išsako VU MIF dėstytojas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!