Pirmadienį prasidėjo 2023 m. Nobelio premijų sezonas. Medicinos Nobelio premija šiemet paskirta vengrų biochemikei Katalin Karikó ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis ir leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros mokslininkas prof. Tomas Kačergius teigia, kad tai fundamentalus atradimas, tapęs pagrindu kuriant naujos kartos vakcinas, prisidėjusias prie pandemijos suvaldymo.

Modifikuotos taip, kad nesukeltų uždegiminių reakcijų

„In vitro (mėgintuvėlyje) pagaminta informacinė RNR buvo pradėta naudoti praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje tikintis, kad ateityje ji padės kurti vaistus ar vakcinas. Tačiau naudojant šią sintezuotą RNR in vivo (gyvame organizme) neapsieita be iššūkių: pelėms ir kitiems gyvūnams ji sukeldavo dideles uždegimines reakcijas. To priežastis buvo aktyvuojamos dendritinės ląstelės, atpažįstančios in vitro sintezuotą RNR kaip svetimą molekulę ir gaminančios uždegimą skatinančias signalines molekules“, – aiškina prof. T. Kačergius.

Dėl to, pasak jo, šio atradimo taikymas kurį laiką buvo prislopęs. Vis dėlto biochemikei K. Karikó ir amerikiečių imunologui D. Weissmanui pavyko informacinę RNR modifikuoti taip, kad organizmas jos neatpažintų kaip svetimos ir ji nebesukeltų uždegiminių reakcijų.

„K. Karikó modifikavo vieną iš nukleozidų – uridiną – taip, kad tarp heterociklinės bazės – uracilo – ir cukraus ribozės susidarytų ne glikozidinė, o kovalentinė jungtis tarp dviejų anglies atomų. Ši modifikacija ir lėmė, kad informacinė RNR nesukeldavo uždegiminių reakcijų. Šiųmetės Nobelio premijos laureatai šį išradimą padarė ir testavo 2005, 2008 ir 2010 m. Tai tapo pagrindu praktikoje pradėti naudoti informacinės RNR vakcinas, įskaitant ir vakcinas nuo COVID-19“, – sako prof. T. Kačergius.

Greitai pagaminamos ir įdiegiamos vakcinos padėjo suvaldyti pasaulinę pandemiją

Anot VU profesoriaus, pagrindinis šių vakcinų privalumas – greitas pagaminimas ir įdiegimas. Nors prieš koronaviruso pradžią šios eksperimentinės vakcinos dar buvo antroje–trečioje klinikinėje fazėje, dėl COVID-19 pandemijos pasidarė tiesiog būtina pradėti gaminti ir diegti į praktiką tokio tipo vakcinas.

„Klasikinėms priešvirusinėms vakcinoms reikia, kad virusas būtų kultivuotas ir išgautas iš vištos embrionų arba ląstelių kultūrų. Tai užtrunka labai ilgai – virusą reikia kultivuoti ir gauti dideliais kiekiais. Naujoms mRNR pagrindu pagamintoms vakcinoms užtenka tik vieno dalyko – teisingai sintezuoti informacinę RNR, naudojant K. Kariko ir D. Weissmano įdiegtas modifikacijas. Šis išradimas tapo pagrindu kuriant „Pfizer / BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas“, – aiškina prof. T. Kačergius.

Jo manymu, medicinos Nobeliu įvertintas išradimas tapo svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie pandemijos suvaldymo.

Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 1 milijono JAV dolerių čekis, abu mokslininkai atsiims iš karaliaus Karolio XVI Gustavo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme šių metų gruodžio 10 d.

68 metų K. Kariko iš Vengrijos ir 64 metų D. Weissmanas iš JAV – ilgamečiai kolegos Pensilvanijos universitete – už savo mokslinius tyrimus yra pelnę daugybę apdovanojimų, tarp jų 2021 m. prestižinę Laskerio premiją, kuri dažnai laikoma Nobelio premijos pirmtake.