Penktadienio vidurdienį Nobelio taikos premija atiteko žmogaus teisių aktyvistei Narges Mohammadi iš Irano už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“. Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė prof. Margarita Šešelgytė komentare pabrėžė, kad šis apdovanojimas reiškia, jog moterų teisės – prioritetinė tema, kurią svarbu išlaikyti politinėse darbotvarkėse.

Apdovanota už visam pasauliui aktualią kovą dėl moterų teisių

„Šiemet komisija grįžo prie teminio apdovanojimo. N. Mohammadi yra gerai žinoma kovotoja už moterų teises. Dėl to ji dvylika metų yra praleidusi Irano kalėjimuose. Jos pavardė pasauliu tapo labiau žinoma 2022 m., kai Irane kilo masinės demonstracijos, paskatintos jaunos merginos Mahsos Amini mirties. Tuomet 22-ejų kurdų kilmės iranietė mirė po to, kai ją sulaikė dorovės policija dėl netinkamai dėvimo hidžabo, galvos apdangalo, kuris viešose vietose Irane yra privalomas visoms moterims“, – pasakoja prof. M. Šešelgytė.

Anot jos, dėl šių protestų masiškumo politikos apžvalgininkai spėliojo, ar tai negalėtų vesti prie režimo pasikeitimo. Tuomet su šūkiu „Moteris – gyvenimas – laisvė“ šimtai tūkstančių iraniečių dalyvavo taikiuose protestuose prieš valdžios žiaurumą ir moterų priespaudą. Vis dėlto teokratinis režimas griežtai susidorojo su protestais: daugiau kaip penki šimtai demonstrantų buvo nužudyti, tūkstančiai sužeisti, mažiausiai 20 tūkstančių žmonių buvo suimti ir laikomi areštinėse.

„Tai atkreipia dėmesį, kad moterų ir apskritai žmogaus teisės islamiškose šalyse yra pažeidžiamos. N. Mohammadi apdovanojimas taikos Nobeliu rodo, kad ši tema svarbi ir prioritetinė visam pasauliui. Todėl svarbu šią temą išlaikyti politinėse darbotvarkėse“, – teigia profesorė.

Tikimybė, kad režimo kalinama laureatė pati atsiims premiją, maža

Ji prisiminė, kad už moterų teises paskirtų Nobelio taikos premijų būta ne viena: „Galima paminėti 2003 m. pirmąją Nobelio taikos premiją gavusią moterį musulmonę Shirin Ebadi. 2014 m. ji paskirta pakistanietei Malalai Yousafzai, kuri Talibano šaulio buvo pašauta už tai, kad ėjo į mokyklą. 2018 m. ši premija atiteko Islamo valstybės įkalintai kurdų kovotojai Nadiai Murad ir žymiam Kongo Demokratinės Respublikos ginekologui Denisui Mukwege, kuris gydė moteris, nukentėjusias nuo kareivių prievartavimų.“

Deja, vilčių, kad šiuo metu Teherano kalėjime kalinti N. Mohammadi gruodžio mėnesį galės pati atsiimti Nobelio premiją oficialioje ceremonijoje, mažai.

„Nėra tokios tradicijos, kad kalėjime kalintys nedemokratinių režimų politiniai kaliniai būtų išleidžiami atsiimti Nobelio premiją. Dažniau praktika būna priešinga. Kai 2003 m. mano minėta S. Ebadi atsiėmė taikos Nobelį, kilo tarptautinis skandalas – režimas atėmė jos premiją. Tuometinis Norvegijos ministras pirmininkas išplatino pareiškimą, kad tai pirmas kartas istorijoje, kai konfiskuojamas Nobelis. Nors Irano valdžia tą neigė“, – pasakoja prof. M. Šešelgytė.

Apdovanojimas suteikia vilties kovojantiems

Politologė mano, kad kol kas sunku pasakyti, ar Irane kas nors keisis: „Masinių protestų įžiebta optimizmo viltis blėsta. Panašu, kad režimas tik dar stipriau ima varžyti visuomenę. Todėl šiame kontekste 2023 m. Nobelio taikos premija yra kaip niekada svarbi žinia ir palaikymas tiems, kurie tęsia šią sveikatai ir netgi gyvybei pavojingą kovą su režimu.“

Pusiau oficiali Irano naujienų agentūra teigia, kad N. Mohammadi buvo apdovanota Nobelio taikos premija už „veiksmus, nukreiptus prieš Irano nacionalinį saugumą“. Irano valdžios institucijos dar nepateikė komentarų dėl apdovanojimo.

Nobelio taikos premija, kurios vertė – 11 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. dolerių), bus įteikta Osle gruodžio 10 d. Penktadienį paskelbus Nobelio premijas, jas šiuo metu yra gavusios 63 moterys, iš jų 27 – mokslo kategorijose. Tik penkios moterys yra laimėjusios fizikos ir tik dvi – ekonomikos Nobelio premiją.