Akių nuovargis – itin svarbi problema šiomis dienomis, kai dirbame, mokomės ir laisvalaikį leidžiame prie kompiuterių. Akys atlieka didžiulį darbą, bet būtinai turime užtikrinti, kad jos nepervargtų, sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Rasa Strupaitė-Šileikienė ir doktorantė Ernesta Jašinskienė, pateikusios akių sveikatos rekomendacijas, itin naudingas tiems, kas dėl karantino apribojimų ar tiesiog dėl savo netinkamų įpročių per daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mobiliojo telefono ar elektroninės skaityklės.

Akių nuovargio sindromas

„Šiuolaikiniai kompiuteriai ar kiti skaitmeniniai prietaisai, kai naudojamės jais be jokio saiko ir nesilaikydami jokių taisyklių, gali tapti tikru iššūkiu mūsų akims, – teigia dr. R. Strupaitė-Šileikienė. – Tuomet išsivysto vadinamasis akių nuovargio sindromas, kuris gali daryti žalą mūsų akių sveikatai.“

Šis sindromas, atsiradęs dėl darbo su kompiuteriu ar kitais skaitmeniniais prietaisais (angl. Computer Vision Syndrome arba Digital Eye Strain) – tai grupė akių ir su rega susijusių problemų, atsirandančių dėl ilgo laiko, praleisto prie kompiuterio, planšetės, elektronininės skaityklės ir mobiliojo telefono. Dauguma žmonių patiria akių diskomfortą ir regos problemas ilgą laiką žiūrėdami į skaitmeninius ekranus. Šie pakitimai proporcingi laikui, praleistam prie skaitmeninių ekranų. Taigi kuo daugiau laiko praleidžiame prie skaitmeninių ekranų, tuo labiau pavargsta mūsų akys.

Akių nuovargio sindromo simptomai ir priežastys

Dažniausi akių nuovargio sindromo simptomai – akių skausmas, galvos, kaklo ar pečių skausmai, neryškus matymas (vaizdo liejimasis), sausos akys. Jaučiame nemalonų akių graužimą, jos parausta. Tuomet žmonės kartais kreipiasi į įvairių sričių gydytojus (neurologus, psichiatrus ir pan.), skundžiasi atsiradusiais skausmais, nemiga, nuovargiu. Tačiau dažniausiai tai tik reiškia, kad žmogus nesilaiko saugaus darbo ir poilsio taisyklių.

Iš esmės akių nuovargio priežastys gali būti labai įvairios. Tai ir prastas aplinkos apšvietimas, ir skaitmeninio ekrano blizgesys, atspindžiai, akinimas. Įtakos turi ir asmens regėjimo ypatumai, neteisingas atstumas iki ekrano, netaisyklinga sėdėsena. Kartais lemiamą vaidmenį vaidina visų šių veiksnių kombinacija.

Simptomų, rodančių, kad mūsų akys kenčia nuo nuovargio, išsivystymo tikimybė priklauso nuo regos būklės ir laiko, praleisto prie skaitmeninio ekrano. Taip pat įtakos turi nekoreguotos refrakcijos ydos, tokios kaip toliaregystė ir astigmatizmas, sutrikusi akių koordinacija, senatviniai akies obuolio pakitimai (pvz., amžinė toliaregystė). Dauguma simptomų yra laikini ir praeina nustojus naudotis kompiuteriu ar kitu skaitmeniniu prietaisu. Tačiau kai kurie žmonės gali neryškiai matyti net ir pabaigę darbą su kompiuteriu.

Patarimai dirbantiems kompiuteriu

Akių nuovargio sindromo prevencija arba sumažinimas yra susiję su keliais žingsniais, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį – reguliuoti patalpos šviesos lygį ir skaitmeninio aparato ekrano apšvietimą ir atspindėjimą, įvertinti atstumus iki ekrano ir sėdėseną, gydyti visus atsiradusius simptomus. Norint išvengti akių nuovargio dėl skaitmeninių aparatų, rekomenduojama laikytis taisyklės 20-20-20: kas 20 minučių tikslinga padaryti 20 sekundžių pertrauką ir žiūrėti į objektą, nutolusį 20 pėdų (apie 6 metrus).

„Iš tikrųjų akių nuovargio dėl darbo su kompiuteriu ar kitais skaitmeniniais prietaisais sindromo profilaktika yra visiškai elementari. Tiesiog privalome žinoti svarbiausias taisykles ir jų laikytis“, – aiškina VU Medicinos fakulteto doktorantė E. Jašinskienė. Ji pabrėžia, kad ne ką mažiau svarbus ir bendras organizmo darbo ir poilsio režimas.

Labai svarbu tinkama korekcija. Net kai nėra poreikio nuolat nešioti akinius, tam tikrais atvejais korekcija dirbant kompiuteriu gali būti naudinga. Asmenims, jau nešiojantiems akinius, gali prireikti pritaikyti juos darbui kompiuteriu. Parinkus individualiai korekcinius lęšius ir pritaikius specialias dangas, galima padidinti akių komfortą.

Svarbu ir tinkamas sėdėjimas. Specialistė teigia, kad rekomenduojamas atstumas nuo akių iki kompiuterio yra 40–75 cm. Idealiu atveju kompiuterio ekrano centras turėtų būti 15–20 cm žemiau akių lygio. Be to, svarbu susireguliuoti ir kėdės aukštį taip, kad kojos būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, pėdos visiškai siektų žemę. Jei kėdė su ranktūriais, juos reikia pritaikyti taip, kad rankos spausdinant kompiuteriu turėtų atramą. Venkime dėti riešus ant klaviatūros!

Kitas svarbus aspektas – apšvietimas. Siekiant išvengti akinimo, svarbu sumažinti tiesioginių saulės spindulių patekimą ar dirbtinio apšvietimo intensyvumą, ypač iš viršaus. Naudokime žaliuzes, užuolaidas ar mažesnio galingumo lemputes. Negalėdami sumažinti šviesos šaltinių keliamo akinimo, naudokime kompiuterio ekrano filtrus.

Reikia laikytis darbo prie kompiuterio ir poilsio režimo – kas 20 min. nukreipti žvilgsnį į tolį 20 sek., po 2 val. darbo būtina 15 min. pertrauka.

Dirbant kompiuteriu, žmogaus mirksėjimo dažnis suretėja perpus (normalus mirksėjimo dažnis yra apie 15–20 kartų per minutę). Nepamirškime valingai mirksėti žiūrėdami į ekraną, nes mirksėjimo metu akies paviršius drėkinamas ir taip išvengiama akių sausumo. Papildomai galima pagal poreikį drėkinti akis dirbtinėmis ašaromis. Ir karantinui pasibaigus nevarginkime savo akių kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, nepervarkime, likime pozityvūs, laikykimės visų naudingų specialistų patarimų ir saugokime save bei aplinkinių sveikatą.