Vilniaus universiteto (VU) istorija – tai puspenkto amžiaus trukmės Lietuvos intelektinio gyvenimo metraštis. Ne visi jo puslapiai yra ištyrinėti, o kai kurios iškilios asmenybės yra nepelnytai pamirštos. Žymus šių dienų filosofas, VU Filosofijos fakulteto profesorius Naglis Kardelis su kolegomis gruodžio 8 d. kviečia susipažinti su XVII a. filosofu ir teologu, VU rektoriumi Jonu Gruževskiu tarpdiscipliniame seminare „Teisinės minties ištakos Lietuvoje: Vilniaus universiteto rektoriaus J. Gruževskio indėlis“. Visuomenei atviras renginys vyks 17 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9, Vilnius).
Palyginti su išsamiomis kitų VU rektorių biografijomis, apie J. Gruževskio gyvenimą (1580–1646 m., VU rektorius 1618–1625 ir 1641–1643 m.) turime gerokai mažiau patikimų žinių, kai kurie biografiniai faktai iki šiol tikslinami ar net ginčijami. Istorinių žinių stygius ryškiai kontrastuoja su dvasiniu ir istoriniu šios asmenybės mastu, jos svarba VU ir visai Lietuvai. Išlikę šio mąstytojo tekstai liudija išskirtinę filosofinę brandą, minties gyvybę bei originalumą, reiškiamų idėjų svarbą ne tik universiteto bendruomenės, bet ir visos to meto visuomenės gyvenimui. Būtent dėl to siekiama atskleisti iki šiol nežinomas sąsajas tarp J. Gruževskio idėjų ir jo gyvenimo faktų.
Seminare „Teisinės minties ištakos Lietuvoje: Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Gruževskio indėlis“ visuomenei bus pristatomas šiemet startavęs Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas tarpdisciplininis mokslinių tyrimų projektas, kurį vykdantys mokslininkai sieks visapusiškai ištirti šio iškilaus filosofo ir teologo asmenybę, intelektinį palikimą ir platesnį istorinį jo kontekstą, taip pat J. Gruževskio idėjų sąsajas su tuo, kas aktualu šiuolaikinėje filosofijoje ir visoje humanitarikoje.
Vis dėlto siekis yra platesnis – ne tik panaikinti rimtą spragą pačioje VU istorijoje, bet ir plačiu tarpdisciplininiu tyrimu išsiaiškinti teisinės minties formavimosi XVII a. pirmosios pusės Lietuvos valstybėje prielaidas ir kontekstus, tyrimo objektu pasirenkant tekstinį J. Gruževskio palikimą.
J. Gruževskio paskaitos rankraščio fragmentas. VU bibliotekos nuotr.
J. Gruževskis 1644 m. VU, tuomet vadintame Vilniaus akademija, įsteigė Teisės fakultetą. Atsižvelgiant į tai, kad 1609 m. Vilniaus akademijoje jis gavo teologijos daktaro laipsnį ir iki 1618 m. dėstė filosofiją bei teologiją, į akis krinta teisės sąsajų su filosofija bei teologija tuometiniame VU aspektas, ypač turint mintyje esminį tuo metu teisiniame mąstyme vyravusios prigimtinės teisės (ius naturale) ir prigimtinės teologijos (theologia naturalis), savo ruožtu glaudžiai susijusios su scholastine filosofija, ryšį. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad J. Gruževskis 1643–1646 m. buvo Lietuvos jėzuitų provincijolas, o dar anksčiau, 1626–1630 m. – karaliaus Žygimanto III pamokslininkas bei nuodėmklausys ir 1628–1631 m. – Varšuvos jėzuitų profesų namų viršininkas.
Kadangi Vilniaus akademija 1579 m. buvo įsteigta būtent jėzuitų pastangomis, kaip plataus masto politinėms, socialinėms ir akademinėms inovacijoms atviros ir tokias inovacijas skatinančios katalikiškos minties bei edukacijos centras, tampa akivaizdu, jog rektoriaus J. Gruževskio, kaip jėzuitų intelektualo ir karaliaus rūmų aplinkai artimo žmogaus, reikšmė Lietuvos valstybės ir visuomenės modernėjimo procesams turėjo būti labai didelė. Dėl to ir Teisės fakulteto įsteigimo 1644 m. J. Gruževskio iniciatyva faktą turėtume aiškinti ne tik kaip naujo institucinio padalinio įsteigimo tuometiniame VU įvykį, bet ir kaip natūralią ir logišką paties VU, kaip pagrindinio intelektinio Lietuvos valstybės židinio ir šalies modernėjimą skatinančių pokyčių šaltinio, misijos tąsą.
Didėjantis teisės viršenybės prieš nuogą karinę ir politinę galią svarbos suvokimas bet kurioje valstybėje yra tos valstybės modernėjimo ženklas. Todėl prigimtinės teisės, grįstos racionalaus proto sprendimais, klasikinės filosofijos tradicija ir filosofiniu mąstymu besiremiančia prigimtine teologija, reikšmės didėjimas tuometinėje Lietuvos valstybėje, instituciškai vainikuotas VU Teisės fakulteto įsteigimu, akivaizdžiai atskleidžia Lietuvos valstybės modernėjimo procesus. Kaip tik todėl rektoriaus J. Gruževskio indėlis yra svarbus ne tik ankstyvajai VU istorijai, Lietuvos Bažnyčios (ypač jėzuitų provincijos Lietuvoje) istorijai, Lietuvos teisės, kaip socialinio mokslo, istorijai, bet ir visos Lietuvos valstybės politinei, socialinei ir kultūros istorijai.
Kad būtų įmanoma nuodugniai išsiaiškinti ir tinkamai suvokti teisinės minties, kuri buvo tokia svarbi modernėjančiai Lietuvos valstybei, formavimosi prielaidas ir kontekstus, bus siekiama plačiau ištirti tekstinį J. Gruževskio palikimą, kai kuriuos rektoriaus veikalus ar jų fragmentus išverčiant į lietuvių kalbą. Daugiausia dėmesio bus skiriama fundamentinio rektoriaus veikalo „Ultima et maxima hominis mutatio“ („Galutinis ir didžiausias žmogaus pasikeitimas“) fragmentų vertimui, komentavimui ir filosofiniam interpretavimui.
Lietuvos teisinės minties formavimosi XVII a. Lietuvoje aplinkybės parodo, kad ši mintis vystėsi ir skleidėsi itin aukštos humanitarinės kultūros lauke: teisės mokslas, kurį dabar priskiriame prie socialinių mokslų, buvo grindžiamas filosofijos ir teologijos, dabar priskiriamų prie humanitarinių mokslų, įžvalgomis, todėl nuodugnus susipažinimas su J. Gruževskio darbuose išdėstytais argumentais gali būti naudingas ir šiuolaikinių mėginimų geriau suvokti ir pagrįsti sąsajas tarp humanitarikos ir socialinių mokslų kontekste. Ypač atsižvelgiant į tai, kad siekis suvokti mokslą, kaip vientisą žmogiškosios minties fenomeną, tampa itin reikšmingas vis labiau besifragmentuojančios ir besipoliarizuojančios šiuolaikinės kultūros akivaizdoje.
Tai, kad J. Gruževskis buvo visų pirma filosofas ir teologas, bet ne teisininkas siaurąja prasme, atskleidžia filosofijos svarbą teisės pagrindų suvokimui, o Vilniaus akademijos, kaip institucijos, raidos kontekste parodo glaudų Filosofijos fakulteto ir Teisės fakulteto istorijos ryšį bei intelektinę sinergiją.
Gruodžio 8 d. rengiamame tarpdisciplininiame seminare VU Filosofijos fakulteto profesorius N. Kardelis pristatys jo vadovaujamo tyrimo idėją. VU Istorijos fakulteto doktorantė Brigita Zorkienė apibūdins rektoriaus J. Gruževskio asmenybę, atskleis svarbiausius jo biografijos faktus ir išryškins istorinį šio mąstytojo veiklos kontekstą. VU Filosofijos fakulteto profesorius Boguslavas Gruževskis atkreips dėmesį į visuomeninę rektoriaus idėjų reikšmę, jo darbuose plėtotas socialinio teisingumo ir religinės tolerancijos idėjas. VU Filosofijos fakulteto docentė Živilė Pabijutaitė pristatys tekstinį rektoriaus palikimą, į lietuvių kalbą verčiamus jo veikalo fragmentus, taip pat juose vartojamos filosofinės terminijos specifiką. VU Filosofijos fakulteto profesorė Rita Šerpytytė aptars šiuolaikinei filosofijai aktualias J. Gruževskio idėjų sąsajas su šiuolaikiniais įstatymo ontologijos tyrimais.
Tarpdisciplininis mokslinis seminaras organizuojamas kaip viena iš projekto „Teisinės minties ištakos Lietuvoje: Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Gruževskio indėlis“ veiklų. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LISm-25-26.
Komentarų nėra. Būk pirmas!