Kiekvienais metais Lietuvos aukštųjų mokyklų slenkstį peržengia apie dvidešimt tūkstančių būsimųjų studentų. Dauguma jų pasirenka būtent Vilniaus universitetą. Nuo studijų pradžios jau praėjo daugiau nei mėnuo, tad smalsu, kokie gi pirmieji „fuksų“ potyriai naujoje mokykloje. Kas juos stebina, kas kelia nerimą, ko pasigenda, kuo žavisi, o kas – tiesiog pribloškia?

Apklausę įvairių specialybių pirmakursius, įsikūrusius VU fakultetuose, esančiuose Saulėtekyje, centriniuose rūmuose, Čiurlionio bei Naugarduko gatvėse, išgirdome įvairiausių nuomonių. Taigi stengdamiesi, kad nedrąsieji universiteto naujokai būtų geriau suprasti ir šilčiau priimti, jų įspūdžius ir nuotaikas pristatome „Universitas Vilnensis“ skaitytojams.

Kas stebina?

Daugumą fuksų stebina kiek kitokia nei mokykloje tvarka. Paskaitos kur kas ilgesnės nei pamokos mokykloje, o apie jų pabaigą nebepraneša įgrisęs skambutis. Gamtos mokslų fakulteto fuksai mokyklinį skambutį įvardijo kaip laisvės ribojimo simbolį. Tad jo nebuvimas universitete suteikia daugiau laisvės, tačiau tai nereiškia, kad sumažėja atsakomybė.

Galima išskirti medikus, kuriems mokymosi tempas atrodo kiek per greitas, o adaptacijos prie universiteto laikas nepakankamas. Matematikus truputį stebina dėstytojai, tačiau gerąja prasme. Chemikams mokymasis atrodo įdomus, o kai kurių „fuksų“ teigimu, jų lūkesčius netgi pranoko.

Žinoma, be gilinimosi į studijų kokybę, svarbūs ir kiti aspektai. Pavyzdžiui, būsimoji ekonomistė Justė Rumšaitė džiaugėsi sutiktais vaikystės draugais: „Tikriausiai labiausiai nustebau universitete sutikusi daugybę seniai nematytų žmonių, vaikystės draugų, kurių pamatyti net nebesitikėjau. Tik dar kartą buvo įrodyta, koks vis dėl to mažas pasaulis.“

Komunikacijos fakulteto studentai pasirodė racionaliausi ir praktiškiausi – jie buvo labai nustebinti knygų gausa ir VU bibliotekos salių įvairove. O filologus nustebino neįprastas bendravimas tarp dėstytojų ir studentų – pirmieji į studentus kreipiasi įvardžiu „Jūs“.

Kas nepatogu?

Daugiausia problemų pirmakursiams sukelia kelionės iš bendrabučių į fakultetus. Tam prireikia nemažai laiko ir nervų, juk troleibusai ar autobusai visad perpildyti, o ypač rytais. Taip pat kaip vienas iš didžiausių nepatogumų įvardijamas kokybišką ir pakankamai pigų maistą gaminančių valgyklų trūkumas.

Chemijos falulteto studentai pasigenda rūbinės, kurioje būtų galima palikti striukes ar paltus. Daugumai jų šiuos daiktus tenka nešiotis kartu su savimi į paskaitas, o tai nepatogu. Filologijos studentams rūpesčių kelia ir nepatogus tvarkaraštis. Jie gali pasidžiaugti nebent tuo, kad „langus“ gali praleisti naudingai – skaitydami literatūrą skaityklose ar ruošdamiesi kitoms paskaitoms.

Psichologijos studentus ypač erzina literatūros trūkumas, tačiau ši problema, anot studentės Vaivos Štaraitės, turi ir teigiamų aspektų: „Mums niekada neužtenka vadovėlių, tad tenka nuolat kopijuoti įvairią medžiagą, bet būtent tai mus suartina ir padeda pažinti vienas kito tikruosius veidus.“

Prajuokino kuriozas vienoje ekonomikos grupėje – joje studijuoja net keturios bendravardės. Tad pakvietęs atsakinėti vieną merginą dėstytojas gali… sulaukti net keturių.

Kas žavi?

Vilniaus universitete galima pajusti ramybės ir atsipalaidavimo atmosferą. Būtent taip teigia Gamtos mokslų fakulteto pirmakursiai, jiems pritaria ir kalbinti kitų fakultetų atstovai. Bet tai gali būti tik pirminis įspūdis – konkurencingumui tarp pirmakursių dar nebuvo laiko įsivešėti. Taip pat „fuksai“ žavisi tuo, kad jie yra mokomi konkrečių dalykų, kurių jiems būtent ir reikia. Matematikai ir informatikai patenkinti, kad daugiausia dėmesio studijose skiriama būtent matematikos ir informatikos mokslams. Būsimieji medikai ir psichologai žavisi savo dėstytojais – jie neeilinės asmenybės, turi patirties įvairiausiose srityse. Chemikams be galo įdomūs praktiniai užsiėmimai, darbas labaratorijose. Filologai taip pat jau pasinėrę į studijas – jiems patinka dėstymo metodai, tad stengiasi kuo daugiau pasisemti iš paskaitų ir aktyviau reikštis per seminarus. Ekonomikos pirmakursiai žavisi Vilniaus universiteto atmosfera, nauju „studentavimo“ diktuojamu gyvenimo ritmu, žmonėmis, kurių dauguma yra motyvuoti, žinantys, ko nori, savo energija ir aktyvumu sugebantys „apkrėsti“ ir aplinkinius.

Tačiau visuomet pasitaiko ir kitaip mąstančių žmonių. Štai Teisės fakulteto studentė Aistė Bartašiūnaitė teigė: „Kol kas viską stebiu. Tiesiog bandau suvokti, kas vyksta aplink, ir tai, kas vyksta iš tikrųjų. Juk studijuoti VU – mano gyvenimo svajonė ir man pavyko ją įgyvendinti.“

Kas pribloškė?

Atsakydami į šį klausimą dauguma pirmakursių pirmiausia pradėdavo pasakoti apie gyvenimą bendrabučiuose. Bejuokaudami gamtininkai prasitarė, kad juos pribloškė bendrabučių dušai. Pasak jų, eiti į juos ir nusiprausti sūrų mokslų prakaitą yra tarytum nuotykis. Kiekviena kelionė atneša vis naujų ir nepamirštamų įspūdžių. Anglų filologijos studentei Neringai Skrolytei bendrabučiai irgi buvo sukėlę šoką, tačiau vėliau ji pradėjo įžvelgti vien teigiamybes: „Nors sąlygos nėra „auksinės“, bet kaina optimali, žmonės draugiški, kambariokės taip pat puikios. Manau, gyvenant bendrabutyje žmonės ir yra svarbiausia, mat gyvenimo sąlygos ne pačios puikiausios, tad ieškai „paguodos“ bendraudamas su kitais „likimo draugais“. Smagu tai, kad lengva susipažinti.“
Tuo tarpu chemikai džiaugiasi, kad mokymasis pranoko lūkesčius, jie gavo daugiau, nei tikėjosi. Medikams patinka tai, kad atsikrausčius gyventi į bendrabučius nereikėjo rūpintis paprastais, tačiau gyvenimo kokybę gerinančiais dalykais. Kaip vieną didžiausių privalumų jie įvardija internetą bendrabučio kambariuose.

Bet ne visiems studentams kalbant apie nustebti privertusius dalykus išnyra bendrabučio vaizdas. Pavyzdžiui, teisininkai stebisi, kad taip greitai jau skina pirmuosius mokslo vaisius, ir džiaugiasi įvertinimais. O Komunikacijos fakulteto studentus pribloškė gardus fizikų kavinės maistas.

Kas kelia nerimą?

Bent šiuo klausimu pirmakursiai vieningai sutaria – nerimą kelia atsiskaitymai, o ypač iš tų dalykų, kurie nėra patys įdomiausi ar, jų nuomone, svarbiausi besimokant viename ar kitame fakultete. Medikams ramybės neduoda tai, kad mokymosi krūviai kiek per dideli. Studijuoti tenka nemažai, o laiko tam nėra tiek, kiek norėtųsi. Gamtininkams kelia nerimą matematikos paskaitos. Pasak jų, tai nėra pats būtiniausias mokomasis dalykas, tačiau jis ganėtinai sunkus ir reikalauja nemažai laiko bei pastangų. Matematikams neramu dėl to, kad besiruošiant egzaminams nemažai dalykų reikia tiesiog išmokti mintinai. Tuo tarpu chemikai junta mažiausiai nerimo, nes, pasak jų, studijuoti įdomu ir nėra per daug sudėtinga. Abejonių apimti psichologiją, filosofiją, teisę, filologiją ar ekonomiką studijuojantys „fuksai“. Visų pirmakursių baimes taikliausiai apibūdino informologė Greta Bačenskaitė: „Daugiausia nerimo kyla dėl to, ar sugebėsiu mokytis savarankiškai, ar sugebėsiu atsispirti pramogoms ir protingai paskirstyti savo laiką. Baisu ir dėl to, kad dar neaišku, ko iš mūsų tikisi dėstytojai…“
Štai kokie tie mūsų „fuksai“. Svarbiausia, kad jie nepasiduotų savarankiško gyvenimo pagundoms ir skirtų pakankamai laiko studijoms. Tai nebus lengva, bet tiesiog būtina, nenorint, kad kada nors tektų pakartoti šiuos A. Škėmos žodžius: „Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną kartą. Gyvenau lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko.“

Agnė Vareikaitė, Vytenis Kudarauskas