Kokybė – tai žodis, kuris vis dažniau skamba kalbant apie aukštojo mokslo nūdieną ir perspektyvas. Birželio 17 d. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete įvyko neformali diskusija, skirta aukštojo mokslo kokybės klausimui, buvo plačiau nagrinėjimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų vaidmuo gerinant studijų kokybę.

Diskusijoje dalyvavo VU strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka, VU GMF Biochemijos ir biofizikos katedros docentė dr. Edita Sužiedėlienė, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorius dr. Aurimas Morkūnas ir jo kolegė dr. Rima Martinkienė.

Klausimas dėl kokybės – nevienareikšmis

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus G. Viliūno, kokybė – labai kontroversiškas dalykas. „Paprastai kalbama, kad kokybė yra prasta, kad reforma turi vesti prie geresnės kokybės. Tačiau, kita vertus, kokybė yra gana neapčiuopiamas dalykas”, – pabrėžė jis. G. Viliūnas mano, jog pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas slypi už šio žodžio. Tik tada, kai paaiškės, kaip yra suprantama kokybė, galima bus planuoti konkrečius žingsnius jai gerinti. Dėl minėto neapibrėžtumo, G. Viliūno manymu, neįmanoma konkrečiai pasakyti, kokia yra studijų kokybės situacija Lietuvoje. „Kokybės lygis skirtingas, bet mūsų bendras nusiteikimas – kritiškas, mes norime, kad studijų kokybė būtų geresnė”, – teidė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius.

Diskutuojant buvo pabrėžiama, kad kokybės sąvoka susideda iš skirtingų komponentų. Tai dėstytojų kvalifikacija, gebėjimas dirbti su studentais, darbo sąlygos, techninė ir mokslinė bazė, abiturientų atranka ir t. t. „Mes bandome matyti visus komponentus, stengiamės, kad šitie komponentai būtų plėtojami”, – tvirtino G. Viliūnas. Kartu jis pasidžiaugė, jog pačios aukštosios mokyklos pradėjo skirti daugiau dėmesio studijų kokybės klausimui, jose steigiami atitinkami padaliniai.

Kokybės klausimas yra neatskiriamas nuo finansavimo klausimo. Siekiant pagerinti studijų kokybę mažų mažiausiai reikia suteikti dėstytojams galimybę kelti kvalifikaciją, o studentams sudaryti sąlygas dirbti su modernia aparatūra, turėti galimybę susipažinti su pačia naujausia moksline literatūra ir pan. Šių tikslų įgyvendinimui reikalingos dažniausiai gana nemenkos lėšos. Tokioje situacijoje pinigai, skiriami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, gali tapti gera paspirtimi, gerinant Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Numatoma, kad iki 2013 m. tokių lėšų bus skirta 764 mln. litų. Daugiau nei pusė jų – 460,5 mln. litų – bus skiriama studijų kokybės gerinimui. Likusi paramos dalis atiteks studijų tarptautiškumui, efektyvumui ir prieinamumui didinti. Nemaža dalis šių pinigų – beveik 244 mln. litų – bus skiriama atnaujinti universitetų ir kolegijų infrastruktūrai: auditorijoms, laboratorijoms, bazinei įrangai.

Europos Sąjungos parama padeda neatsilikti

Diskusija apie studijų kokybę ir Europos Sąjungos pinigų įtaką jos gerinimui neatsitiktinai buvo surengta būtent VU Gamtos mokslų fakultete. „Viena iš fakulteto ypatybių yra ta, jog čia vykdomos studijos pagal unikalias studijų programas. Kitos aukštosios mokyklos tokių specialistų nerengia. Čia būtų galima paminėti molekulinę biologiją, biochemiją, genetiką ir pan. Galiu patikinti, kad šių sričių specialistai turi pakankamai gerą paklausą ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje”, – pabrėžia VU prorektorius J. R. Lazutka. Kartu pažymėta, jog šioms studijoms reikia labai didelių išlaidų. „Vien baigiamajam genetiko, mikrobiologo ar biochemiko magistro moksliniam darbui parengti vienam studentui per metus vidutiniškai reikia reagentų, vienkartinių laboratorinių priemonių už maždaug 5000-10 000 litų, o doktorantui – bent du kartus daugiau. O kur dar laboratorinė įranga, specializuota tyrimų įranga. Be Europos Sąjungos paramos užtikrinti tokių studijų vykdymo šiandien neįmanoma”, – teigia E. Sužiedėlienė. Ji pabrėžia, jog per pastaruosius keliasdešimt metų šios pakraipos mokslai pasaulyje padarė didelę pažangą, todėl, siekiant neatsilikti nuo moderniųjų procesų, reikalingos ir nemažos lėšos, investuojamos į studijų pertvarką ir mokslinės bazės atnaujinimą.

Kalbėdamas apie investicijas, J. R. Lazutka priminė, kad pastaruoju metu Gamtos mokslų fakultetas vykdė keturis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus. Jų rezultatas, be kita ko, nauja įranga už beveik 6 mln. litų, įsigyta už projekto BPD2004-ERPF-1.5.0-12-05/0023 „Universitetinės praktinių studijų ir mokslinių tyrimų bazės stiprinimas strateginėse moderniųjų biomokslų srityse” lėšas. Kaip pabrėžė VU strateginės plėtros reikalų prorektorius, tai yra svarbus veiksnys, skatinantis jaunuosius mokslininkus susieti savo ateitį būtent su moksliniu darbu Vilniaus universitete. J. R. Lazutkos žodžius patvirtino ir diskusijoje dalyvavusi VU Biochemijos ir biofizikos katedros doktorantė Julija Armalytė. Ji pasidžiaugė, kad dabar atsirado galimybė dirbti su pačiais moderniausiais prietaisais, palengvinančiais mokslinį darbą.

Kainuoja ne tik aparatas, bet ir programinė įranga

Po diskusijos žurnalistams buvo surengta nedidelė ekskursija po VU Gamtos mokslų fakultetą. J. R. Lazutka ir E. Sužiedėlienė aprodė prietaisus, įsigytus už ES struktūrinių fondų paramą. Tarp įsigytų įrenginių yra ir modernus DNR analizatorius. Pasak J. R. Lazutkos, būtent tokio tipo prietaisu pirmą kartą buvo iššifruotas žmogaus genomas.

Moderni įranga turi labai didelį privalumą. J. R. Lazutkos teigimu, ji leidžia pretenduoti į naują paramą laimint konkursus, dalyvaujant projektuose.

Ekskursijos metu buvo pabrėžta, kad visa nauja įranga yra kompiuterizuota, todėl brangiai kainuoja ne tik pats aparatas, bet ir programinė įranga, kuri leidžia su juo dirbti.