VU garbės daktaro vardas suteiktas trims iškiliems užsienio mokslininkams. Tomo Tereko nuotr.

Spalio 10 d. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktarais buvo iškilmingai inauguruoti trys iškilūs užsienio mokslininkai: Danijos Orhuso universiteto profesorius Hansas Kjeldsenas, Praktinės aukštųjų studijų mokyklos (pranc. École Praque des Hautes Études, EPHE) Sorbonos universitete profesorius Danielis Petit ir Lenkijos Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakulteto profesorė Anna Pikulska-Radomska. Šie mokslininkai buvo pagerbti už glaudų bendradarbiavimą atliekant svarbius bendrus tyrimus su VU mokslininkais astrofizikos, baltistikos, teisės srityse ir VU bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

VU garbės daktaro vardas suteiktas prof. Danieliui Petit, prof. Annai Pikulskai-Radomskai ir prof. Hansui Kjeldsenui. Tomo Tereko nuotr.

Prof. H. Kjeldsenas – garsus astrofizikas, kurio mokslinių tyrimų kryptis yra astroseisminiai žvaigždžių tyrimai. Jis pirmasis pasaulyje atrado panašias į Saulės osciliacijas kitoje žvaigždėje. Šis atradimas šiuo metu plačiai taikomas žvaigždžių struktūroms tirti ir amžiui nustatyti. Šį naują žvaigždžių tyrimo metodą įdiegė ir NASA „Kepler“ kosminėje misijoje. Profesoriui buvo skirtas NASA grupės pasiekimų apdovanojimas už išskirtinį mokslinį vadovavimą ir pavyzdinį kūrybiškumą bei atsidavimą Keplerio orbitos operacijoms ir mokslui.

VU garbės daktaro vardas prof. H. Kjeldsenui suteiktas už iškilius darbus žvaigždžių sandaros astroseisminių tyrimų srityje ir glaudžius mokslinius ryšius su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais. Jis kartu su VU astrofizikais daugiau kaip du dešimtmečius vykdo astroseisminius tyrimus, kartu paskelbė 11 mokslinių straipsnių tokiuose žurnaluose kaip „Nature“ ir „Nature Astronomy“. Bendras VU astrofizikų mokslinis darbas su prof. H. Kjeldsenu ir jo mokslinės grupės nariais tęsiasi iki šiol.

Baltistikos centro Sorbonos universitete vadovui prof. D. Petit VU garbės daktaro vardas suteiktas už fundamentinius kalbotyros ir baltistikos tyrimus ir glaudžius ryšius su VU baltistais.

Iškilus Prancūzijos baltistas jau beveik tris dešimtmečius palaiko reguliarius ryšius su VU Filologijos fakulteto mokslininkais: dalyvauja lituanistų seminaruose, skaito baltistikos ir indoeuropeistikos paskaitas, pranešimus baltistų kongresuose, dalyvauja lituanistikos ir baltistikos centrų rėmimo programose.

Kartu su Filologijos fakulteto profesoriumi emeritu Bonifacu Stundžia prof. D. Petit parengė baltistikos klasiko F. de Saussure’o dvikalbius „Baltistikos raštus“, recenzavo to paties mokslininko pamatinio struktūralizmo veikalo „Bendrosios kalbotyros kursas“ vertimą į lietuvių kalbą.

Prestižinėje Paryžiaus lingvistinėje spaudoje profesorius nuolatos recenzuoja svarbesnius lietuvių baltistų veikalus, įvairiais būdais populiarina lietuvių kalbą ir baltų kalbotyrą. Jo dėka prestižinio žurnalo „Histoire epistemologie langage“ 26 tomo 2 numeris buvo skirtas baltų kalbotyrai.

Dirbdamas pasaulinio garso mokslininko F. de Saussure’o archyve Ženevoje, prof. D. Petit ištyrė lituanistinį mokslininko archyvą, paskelbė nemažai publikacijų, tarp jų ir apie F. Saussure’o kelionę į Lietuvą, jo užrašytas liaudies dainas, žodžius ir posakius.

VU garbės daktaro vardu buvo pagerbta ir Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakulteto profesorė A. Pikulska-Radomska už glaudžius ilgamečius ryšius su VU, akademinės partnerystės puoselėjimą ir svarų indėlį į teisės studijų ir teisės mokslo plėtrą VU Teisės fakultete.

Aktyvus profesorės ir VU Teisės fakulteto bendradarbiavimas tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų. Būtent šios profesorės dėka buvo užmegzti glaudūs ryšiai su Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakultetu, pasirašytas Lodzės universiteto ir VU kooperacijos susitarimas. Visus šiuos metus profesorė asmeniškai rūpinasi VU ir Lodzės universiteto teisės doktorantų tinklo plėtra, aktyviu baudžiamosios teisės specialistų moksliniu bendradarbiavimu.

Ši partnerystė yra aktyviausia ir efektyviausia iš visų, kurias Teisės fakultetas palaiko su Lenkijos universitetais.

Garbės daktaro vardas yra titulas, kurį teikia universitetai ar kitos aukštosios mokyklos asmenims už ypatingus nuopelnus plėtojant veiklą, atitinkančią universiteto misiją. VU garbės daktaro vardas teikiamas nuo 1979 m. Šiuo metu VU garbės daktaro vardą yra suteikęs 71 iškiliam užsienio mokslininkui, tarp kurių yra Nobelio premijos laureatai ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.