Įsibėgėjant statybų bumui darbo užtenka ne tik konstruktoriams ar architektams, bet ir inžinieriams geologams. Anot Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geologo doc. dr. Gintaro Žaržojaus, inžineriniai geologiniai tyrimai yra pirmasis etapas, kurio metu gaunama informacija apie pagrindą po pastatu. Netinkamai ar nepakankamai atliktų tyrimų pasekmes matome tiek iš suskeldėjusių sienų, tiek iš tokių reiškinių kaip Gedimino kalno nuošliaužos.

Augant statybų mastui tyrimus atliekančios įmonės darbo turi daugiau nei dviem mėnesiams į priekį

Šiuo metu itin suaktyvėjus statyboms geologų darbas itin svarbus. Doc. dr. G. Žaržojaus teigimu, ilgą laiką inžinerinių-geologinių tyrimų svarba nebuvo akcentuojama, nors projektavimas ir visa statyba turėtų prasidėti prasideda būtent nuo jų.

„Tai yra grunto tyrimas, gaunama informacija apie pagrindą, ant kurio bus statomi pastatai. Ši informacija yra labai svarbi pamatų projektavimui, žemės darbams, statybai bei aplinkos tvarkymui. Inžinerinių geologinių tyrimai ataskaita yra privalomas dokumentas statybai. Pagal galiojančius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktus be šio dokumento negalime nieko statyti, nesvarbu, kas tai būtų: ar nesudėtingas statinys, ar ypatingasis statinys, ar inžineriniai tinklai. Tyrimo apimtys ir taikomos metodikos priklauso nuo inžinerinių geologinių sąlygų ir pastato sudėtingumo. Čia atliekami tiek paprasti tyrimai gręžiant gręžinius ir vizualiai vertinant inžinerines geologines sąlygas, tiek gan sudėtingi, kurių metu naudojami įvairūs aukštomis technologijomis paremti prietaisai, imami grunto bandiniai laboratoriniams savybių tyrimams“, – teigia mokslininkas.

Anot doc. dr. G. Žaržojaus, šiuo metu inžinerinius-geologinius tyrimus atliekančios įmonės darbo turi 2,5 mėnesio į priekį, tačiau žmonės ne visuomet supranta jų poreikį. „Žmonėms ne visada aišku, už ką jie turi mokėti. Kai perki šviestuvą ar stataisi tvorą, rezultatas matomas iš karto, o kad neišsiaiškinus pagrindo savybių vėliau gali tekti tvirtinti pamatus ir sumokėti gerokai brangiau, nepagalvojama.“

Be to, kad glaudus geologo ir statybos inžinieriaus bendradarbiavimas leidžia statybas vykdyti racionaliai, tuo pačiu galima pasirūpinti ir aplinka. Turint pakankamą informaciją apie pagrindą sudarančių gruntų savybes, statybos inžinierius suprojektuos tam pastatui esamose sąlygose racionaliausius pamatus. Tai leis sutaupyti statybos lėšas, statybai naudoti mažiau gamtinių žaliavų ar iš jų pagamintų statybos produktų – cemento, betono ir kt. Be to, informacija apie geologines sąlygas leidžia tinkamai sutvarkyti aplinką po statybų, sėkmingai pašalinti kritulių vandenį ar saugiai infiltruoti išvalytas nuotekas.

Grėsmę kelia žmogaus ūkinė veikla

Lietuvoje natūralūs geologiniai procesai paprastai pavojaus nesukelia. Dažniausiai būtent žmogaus neatsakinga ūkinė veikla yra priežastis, dėl kurios įvyksta nelaimės. Pavyzdžiui, po Vilniaus senamiestyje tam tikrose vietose yra nemaža gruntinio vandens. Tačiau tol, kol nepažeidžiamos natūralios, per daugelį metų susiformavusios jo slūgsojimo sąlygos, pamatams jis nekenkia.

„Tai nėra upė, tai yra vandeningi sluoksniai. Jų tekėjimo greičiai yra gerokai mažesni nei atvirai tekančio vandens. Atidengus vandeningą sluoksnį pasikeičia natūralios sąlygos, didėja tėkmės greitis, prasideda eroziniai procesai, kurie vėliau gali būti įvairių technogeninių avarijų priežastimi. Todėl statyba tokiose teritorijose turėtų vykti ypač atsakingai, tik detaliai išnagrinėjus inžinerines geologines-hidrogeologines aikštelės sąlygas ir išsiaiškinus pavojus, kurie gali kilti atidengus pamatus“, – aiškina mokslininkas.

Docentas juokauja: „Geologams visi gruntai yra geri. O jau konstruktoriui reikia galvoti, kuris sluoksnis yra geresnis, į kurį sluoksnį atremti pamatai bus ekonomiškesni ir saugesni. Žinoma, visa tai vyksta betarpiškai bendradarbiaujant statybų inžinieriams ir geologams. Vienodų sprendimų, tinkančių įvairioms inžinerinėms geologinėms sąlygoms, nėra. Skirtingoms sąlygoms skirtingi ir sprendimai. Kuo mes tiksliau pateiksim informaciją, kuo tiksliau apibūdinsim galimas grėsmes, tuo konstruktoriui bus lengviau priimti vienokį ar kitokį sprendimą, ir tas darbas turi vykti kartu.“

Kitas pavyzdys, kaip pakankamų tyrimų nebuvimas ir netinkamas žmogaus įsikišimas lemia nelaimes, yra Gedimino kalno nuošliaužos. Anot geologo, priežastys čia kompleksiškos, ir, nors buvo bandoma eskaluoti, kad kalno geologinės sąlygos yra išskirtinės, jos iš tikrųjų yra eilinės ir dėl nuošliaužų kalčiausias yra žmogus.

„Ilgą laiką vykusi ūkinė veikla, nuo pat sovietinių laikų vykę lipdymai, statymai, neatsižvelgimas į geologines sąlygas, jų specifiką, pačių geologinių tyrimų trūkumas, informacijos apie grunto savybes trūkumas, kai kurių projektuotojų nekompetencija, o kai kuriais atvejais – ir nesąžiningumas. Taip pat prisidėjo tai, kad tais, 2016 metais, kai nuošliaužos suintensyvėjo, buvo šilta ir drėgna žiema, lietingas pavasaris ir vasara. Bet pagrindinė priežastis – netinkama žmogaus ūkinė veikla ir kritulių vandens drenažo sistemų neveiksmingumas, negebėjimas susitvarkyti su vandeniu. Be tinkamo drenažo kritulių vanduo filtruojasi į gilesnius grunto sluoksnius ir vėliau išsikrauna įvairiose šlaito vietose, taip sukeldamas grėsmę šlaitų stabilumui. Dalis vandens teka šlaitais žemyn ir juos ardo“, – teigia doc. dr. G. Žaržojus.

Šiuo metu požiūris į tyrimų svarbą ir jų būtinumą keičiasi. Jau atlikti didelės apimties Gedimino kalno inžineriniai geologiniai tyrimai, gauta daug medžiagos, papildyta archyvinė informacija. Be to, yra atlikti šlaitų stabilumo skaičiavimo modeliai. „Teritorijos tvarkymo procesas vyksta, ir jei bus užtikrinta tvarkybos darbų kokybė, tai kalnas dar ilgai puoš Vilnių“, – aiškina mokslininkas.

Sudėtingų geologinių sąlygų esama ir Lietuvoje

Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvoje pavojingų geologinių reiškinių, tokių kaip žemės drebėjimai, ugnikalniai ar galingos nuošliaužos, nėra, tačiau egzistuoja sąlyginai pavojingų teritorijų. Jose būtina ypač didelį dėmesį skirti inžineriniams geologiniams tyrimams ir jų kokybei: „Teritorijos upių slėniuose, senvagėse, tie patys upių šlaitai gali būti pavojingi. Šalia Nemuno ir Neries yra daug senvagių su dideliais durpių kiekiais – tai natūraliai susidarę silpni gruntai, kuriuose statybos kelia daug rūpesčių.

Kitas dalykas – Šiaurės Lietuvos karstinis rajonas, kuris apima Biržų ir Pasvalio rajonus, vietomis užkabina ir Panevėžio rajono šiaurinę dalį. Karstiniai procesai ir reiškiniai – gana sudėtingi procesai, kurie vystosi ilgą laiką, o pasireiškia staiga, įgriuvus žemei. Paprastais žodžiais tariant, po žeme vanduo tirpina sąlyginai tirpią uolieną, taip formuojasi tuštuma, kuri laikui bėgant didėja, o jos skliautas, pasiekęs savo kritinį spindulį, įgriūva – atsiranda smegduobė. Lietuvoje šie procesai pasireiškia tirpstant gipsui, kurio gausu šiaurės Lietuvoje devono amžiaus Tatulos svitos uolienų sluoksniuose. Jau eilę metų stebimas įgriuvų suintensyvėjimas; tiesioginis ryšys su klimato kaita atrodytų aiškus, bet dar nėra apčiuoptas. Bet jau įrodyta, kad tai – ir žmogaus ūkinės veiklos, vandens eksploatavimo, vandens lygio režimo pasikeitimo, taršos pasekmė“, – teigia doc. dr. G. Žaržojus.

Vis dėlto, inžineriniuose geologiniuose tyrimuose taikant geofizikinius metodus galima iš anksto identifikuoti potencialiai pavojingas vietas ir statybų metu jų išvengti ar inžinerinėmis priemonėmis sumažinti grėsmę. Todėl būtent specialistų geologų atliekami tyrimai svariai prisideda prie saugių, aplinką tausojančių statybų užtikrinimo.