442-ojo Vilniaus universiteto gimtadienio proga Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė ypatingą kultūrinę reikšmę turinčių dokumentų, paveldo objektų, įrašytų į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, parodą. Archyve saugoma Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija dėl akademijos teisių suteikimo Vilniaus kolegijai, taip pat popiežiaus Grigaliaus XIII 1579 m. spalio 30 d. bulė dėl Vilniaus universiteto įsteigimo patvirtinimo. Šiuos išskirtinius dokumentus universiteto gimtadienio proga dabar galima pamatyti virtualiai.

Vilniaus universitetas ilgą laiką buvo vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje. Jis darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų ir kultūros veikėjų kartą. Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas.

1919 m. spalio 11 d. po 87 metų pertraukos Vilniaus universitetas vėl pradėjo veiklą. Jis buvo atkurtas Lenkijos vyriausiojo kariuomenės vado Juzefo Pilsudskio dekretu ir pavadintas Stepono Batoro universitetu Vilniuje. Šia proga buvo surengtos universiteto atidarymo iškilmės. 1929 m. spalio mėnesį Stepono Batoro universitetas Vilniuje šventė 350 metų įkūrimo jubiliejų ir 10-ąsias atkūrimo metines.

Parodoje pristatomas 1919 m. spalio 11 d. iškilmingo atidarymo aktas, kurį pasirašė J. Pilsudskis ir daugelis to meto visuomenės bei kultūros veikėjų, taip pat 1929–1930 m. Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Prancūzijos, Austrijos, Graikijos, Italijos, Pietų Afrikos Respublikos švietimo įstaigų – universitetų, akademijų ir politechnikos mokyklų – sveikinimai Vilniaus universiteto 350 metų jubiliejaus proga. Tarp jų yra ir Stepono Batoro universiteto absolventų, įvairių draugijų – Varšuvos medicinos ir Lenkijos chirurgų draugijų, Lenkų literatų draugijos Vilniuje – sveikinimų, pačiame Stepono Batoro universitete veikusių studentų draugijų, organizacijų, korporacijų ir konventų sveikinimų. Jie nebuvo anksčiau skelbti.

Pristatomi dokumentai saugomi Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fonde (f. 1135). Kai kurie iš jų ypač vertingi – tai pergamentai, surašyti ant specialiai išdirbtos odos. Prie Segedo universiteto (Vengrija) sveikinimo virvele prikabintas raudonos smalkos antspaudas medinėje dėžutėje. Sveikinimai rašyti lotynų, lenkų, prancūzų, graikų ir italų kalbomis, daugelis jų su švietimo įstaigų herbais, antspaudais, rektorių ir profesorių parašais. Kai kurie sveikinimai papuošti meniniais elementais, todėl jie yra informatyvūs ne tik istorikams ar Vilniaus universiteto istorija besidomintiems asmenims, bet ir dailės tyrinėtojams.

Virtuali paroda Vilniaus universiteto gimtadienio proga prieinama čia.