Tarptautinę melagių ir juokų dieną Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje pradėta gimtadienio renginių savaitė. Švęsdama 437 metų sukaktį, VU bendruomenė susirinko į atvirą diskusiją „Vilniaus universitetas – balandžio 1-osios (b)pokštas miestui ir pasauliui“. Garbūs mokslininkai ir universiteto istorijos žinovai rimtai ir ne visai taip įvertino VU įtaką ir reikšmę kontrreformacijos kovoje.

VU Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pokalbį pradėjo pabrėždama, kad universitetas nebuvo įkurtas per vieną dieną. Tai, kad balandžio 1 d. minime jo gimtadienį – ilgo proceso rezultatas. „Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko jau 1555 m. Reformacijai vadovavo Mikalojus Radvila Juodasis. Buvo svarstoma, ar įmanoma įkurti centrą, kuris galėtų Lietuvą grąžinti į katalikybės glėbį. Jėzuitai padarė išvadą, kad jokių galimybių nėra, nes visi didikai perėjo į reformatorių pusę. Anot jų, pirmiausia reikėjo parengti dirvą“, – pasakojo Senato pirmininkė. Po dešimties metų, mirus Mikalojui Radvilai Juodajam, situacija pasikeikė. 1570-aisiais įkurta jėzuitų kolegija, po devynerių metų virtusi universitetu.

Pasak Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolo Gintaro Vitkaus, Jėzaus draugijos vienuoliai siekė padrąsinti žmones tikėti, kad jie yra vertingi, mylimi ir pajėgūs daryti įtaką savo aplinkai (dabartinis Romos katalikų bažnyčios popiežius Pranciškus, taip pat jėzuitas, vis dar skleidžia šią žinią). „Jėzuitų požiūris dažnai pavadinamas konservatyviu, tačiau iš tikrųjų jis grindžiamas fundamentaliomis vertybėmis – Dešimtimi Dievo įsakymų, kurie sako, jog žmogus turi laikytis tam tikros tvarkos ir siekti darnos“, – teigė provincijolas.

Rektorius prof. Artūras Žukauskas, atstovaujantis šiek tiek vėliau atsiradusiam luomui – fizikams, pateikė šiuolaikinį požiūrį į istoriją. Anot jo, viskas prasidėjo šiek tiek anksčiau. 1547 m. pasirodžius pirmajai lietuviškai knygai, kaip tik šiandien eksponuojamai VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje – Martyno Mažvydo „Katekizmui“, žmonės pramoko skaityti lietuviškai ir prisiskaitė ne visai tinkamų dalykų. Taip kilo reformacija.

„Tuomet Šventoji Romos imperija paskelbė sumanios kanonizacijos koncepciją. Įvairūs entuziastai pateikė paraišką Vilniuje pastatyti didelį bokštą. Šis statinys turėjo atlikti dvi funkcijas. Pirma, sudaryti sąlygas geriau stebėti visus eretikus. Antra, buvo sumanyta į bokštą sunešti visas eretiškas knygas, pradedant Mažvydu, kad reformacijos šalininkams jos būtų sunkiau pasiekiamos. Gautas finansavimas ir paskelbtas konkursas konsultantams, kurie patartų, kaip tokį bokštą pastatyti. Pasiūlę žemiausią kainą, jį laimėjo jėzuitai“, – rimtu veidu dėstė rektorius.

VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė aptarė šios institucijos vaidmenį. „Bibliotekoje sukaupti didžiuliai mokslo ir kultūros paveldo lobiai, ji saugo ir visą universiteto istoriją. Iš čia esančių rankraščių ir dokumentų galime atsekti, kokie moksliniai tyrimai vyko universitete, kokios asmenybės kūrė ir perdavė savo žinias“, – kalbėjo direktorė.

Šis renginys – visą savaitę truksiančio VU gimtadienio festivalio renginių ciklo dalis.

Diskusijos įrašą galite peržiūrėti čia.