Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) svečiavosi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir jį lydinti delegacija: mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir viceministras Valdemaras Razumas, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė ir kiti svečiai.
Premjeras susipažino su VU mokslininkais
Svečius pasitiko VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius. Jis aprodė VU GMC laboratorijas, papasakojo apie pagrindines tyrimų kryptis, supažindino su čia dirbančiais jaunaisiais talentais ir pasaulinio garso mokslininkais.
„Gyvybės mokslų sektorius išties yra ta sritis, kuria Lietuva gali didžiuotis ir kurios vaidmuo ekonomikoje vis stiprėja ir ateityje tik stiprės. Nors ji nėra tokia matoma, tokia apčiuopiama kaip kai kurios kitos sritys, neabejoju, kad aukštosios technologijos – Lietuvos ateitis“, – įsitikinęs Ministras Pirmininkas.
Premjeras bendravo su Kavli premijos laureatu, kartu su kolegomis sukūrusiu CRISPR/Cas9 genų redagavimo technologiją prof. Virginijumi Šikšniu ir vieninteliu Lietuvoje Europos mokslo tarybos (EMT) dotaciją laimėjusiu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku, susipažindino su jaunųjų mokslininkų laboratorijose atliekamais tyrimais ir mikroskysčių technologijų plėtra VU GMC įkurtame startuolyje „Droplet Genomics“”.
VU GMC studentų atstovybės būstinėje S. Skvernelis susitiko su tarptautinės konferencijos „The COINS“ organizatoriais. Kai svečias pasidomėjo, kaip šį renginį organizuojantiems studentams pavyksta į konferenciją pasikviesti Nobelio premijos laureatų, viena iš konferencijos organizatorių Elizabet Beržanskytė paaiškino: „Kai nobelistai sužino, kad visą konferenciją savo jėgomis organizuojame mes, studentai, mielai sutinka joje dalyvauti. Galbūt juos sužavi mūsų entuziazmas.“
VU GMC ateities planai – ambicingi
Po ekskursijos VU GMC laboratorijose Ministras Pirmininkas ir jį lydėjusi delegacija buvo pakviesta į diskusiją. Joje dr. G. Valinčius svečius supažindino su svarbiausiais VU GMC pasiekimais, apžvelgė gyvybės mokslų reikšmę šalies ekonomikai, startuolių steigimo sąlygas, naujus projektus.
„Noriu pasakyti, kad Lietuvos gyvybės mokslų pramonės sektorius kuria itin dideles, 200 tūkst. eurų per metus vienam darbuotojui viršijančias pridėtines vertes. Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja vertės grandinėse, jų kuriamos žinios jau šiandien komercializuojamos ne tik šalies, bet ir tarptautinėse aukštųjų technologijų rinkose“, – pasakojo dr. G. Valinčius.
VU GMC direktorius pasidalijo ir ambicingais VU GMC plėtros planais, numatančiais glaudžią partnerystę su Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL), kurios nare Lietuva tapo 2019 m.
„Siekiant padidinti Lietuvos mokslininkų konkurencingumą Europos tyrimų erdvėje, mūsų šalyje planuojama įkurti EMBL partnerystės pagrindu dirbantį mokslo padalinį, skirtą genomui redaguoti. Šio pasiūlymo sulaukėme iš pačių EMBL vadovų. Tai rodo didelį tarptautinį pasitikėjimą mūsų šalies mokslininkais, o partnerystė su EMBL didins visos Lietuvos gyvybės mokslų pramonės „prekės ženklo“ vertę“, – kalbėjo dr. G. Valinčius.
Šio projekto sėkme neabejojo ir premjeras. Jis pažadėjo visokeriopai remti šią bendradarbiavimo iniciatyvą: „Neabejoju, kad Lietuvai pavyks rasti reikiamų lėšų, kad tokios reikšmės projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Matau, kad Lietuvos tyrėjų potencialas yra išties didelis, o Saulėtekio slėnyje kuriamas mokslas – vienas Lietuvos konkurencingumo pasaulyje garantų.“
Tikslams pasiekti reikalingas bendradarbiavimas
S. Skvernelis kartu su VU GMC vadovais taip pat aptarė kelius, kurie leistų sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės iškeltą gyvybės mokslų pramonės raidos uždavinį – iki 2030 m. pasiekti, kad 5 proc. bendrojo vidaus produkto būtų sukuriama gyvybės mokslų pramonėje. Ši pramonės šaka pasižymi itin aukštais, dviženkliais augimo tempais, o stambiausios įmonės patenka tarp didžiausių pelno mokesčio mokėtojų Lietuvoje.
VU GMC direktorius patvirtino, kad GMC nuosekliai siekia tapti vienu pagrindinių šios iniciatyvos dalyvių: „Gyvybės mokslų pramonės startuoliai, kuriuos kuria centro absolventai ir net studentai, gali artimiausioje ateityje tapti naujomis pažangiomis įmonėmis, gebančiomis pritraukti į Lietuvą tiesiogines užsienio investicijas, skatinti eksportą ir kurti didelės vertės darbo vietas. Lietuvoje jau šiandien suformuota nebloga startuolių ekosistema, tačiau jaučiamas didelis stygius specialios paskirties bioinkubatorių, kuriuose būtų kuriami produktai, skirti medicinai ir biofarmacijai.“
Pasak dr. G. Valinčiaus, šią problemą siekiama spręsti bendradarbiaujant su Vilniaus miesto inovacijų pramonės parku, kuris, padedamas Vilniaus miesto vadovų, planuoja kartu su VU GMC sukurti mokslo ir verslo inkubatorių, atitinkantį gyvybės mokslų pramonės įmonių poreikius.
Komentarų: 1
2020-02-13 15:48
dtai bent laime