Šiandien pasirodžiusiame vieno prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ numeryje išspausdintas straipsnis „Osteoblasts remotely supply lung tumors with cancer-promoting SiglecFhigh neutrophils“. Tarp jo autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto paskutinių metų doktorantas Rapolas Žilionis. Jis šiuo metu atlieka ilgalaikę stažuotę Harvardo medicinos mokykloje.
“Būti bendraautoriumi tokio aukšto lygio žurnale – labai džiugu ir naudinga ateities perspektyvoms. Tačiau dar vertingesnis pats bendradarbiavimas su Harvardo laboratorijomis. Stažuotė JAV tapo reali dėl mano vadovo dr. Lino Mažučio užmegztų ryšių ir Harvarde užsitarnauto gero vardo“, – džiaugiasi perspektyvus jaunasis mokslininkas.
Jis pasakoja, kad straipsnyje, prie kurio prisidėjo, aprašomas tyrimas, atskleidęs, jog plaučių adenokarcinoma skatina sau palankias sąlygas veikdama per kaulus. „Viskas prasidėjo nuo pastebėjimo, kad plaučių vėžys lemia kaulų tankio padidėjimą žmoguje ir pelėse. Kalbant konkrečiau, padidėja osteoblastų – kaulinį audinį gaminančių ląstelių aktyvumas. Tuomet buvo parodyta, kad pelėse specifiškai panaikinus osteoblastus plaučių vėžys nustoja augti. Paaiškėjo, kad per imuninę sistemą kauluose esančios ląstelės gali veikti plaučių navikus. To buvo galima tikėtis, nes kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio individo kraujodaros (įskaitant visas imunines ląsteles) organas. Galiausiai buvo išaiškinta, kaip plaučių navikas siunčia signalus kaulams“, – aiškina R. Žilionis.
Anot jo, šis atradimas parodo, kad siekiant geriau suprasti vėžio vystymąsi svarbu atsižvelgti į visame kūne vykstančius pokyčius. Be fundamentinio vėžio supratimo, tyrimo rezultatai gali praversti diagnostikai arba vystant naujus gydymo metodus.
VU GMC doktorantas atliko pavienių ląstelių sekoskaitos eksperimentus ir duomenų analizę, taip pat klinikinių duomenų statistinę analizę.
Jaunojo mokslininko teigimu, publikacija „Science“ žurnale yra palanki pradžia ir naudinga pamoka ruošiantis didesniam iššūkiui – vieną dieną publikuoti darbus tokio paties lygio žurnaluose iš Lietuvos, viešinant mūsų mokslininkų idėjas ir atradimus. „Šiemet buvo įrodyta, kad tai įmanoma. Lietuvoje turime išskirtinai gabių ir kūrybingų gyvybės mokslų specialistų. Tuo daug kartų įsitikinau per dešimt studijų metų Vilniaus universitete. Vien tai, kad būčiau tarp prisidėjusių autorių, pareikalavo daug sunkaus darbo, tarp pat ir per ilgai lauktas atostogas su artimaisiais. Tempas Harvarde negailestingas: čia nėra tokio dalyko kaip darbo valandos ar savaitgaliai“, – teigia R. Žilionis.
Jaunasis mokslininkas viena svarbiausių savo užduočių Harvarde laiko tolimesnį gero lietuvių mokslininkų įvaizdžio, atversiančio duris kitoms kartoms, puoselėjimą. „Mano ilgalaikis tikslas – grįžti į Lietuvą ir joje įkurti savo laboratoriją. Nors jau sulaukiau pasiūlymų podoktorantūros stažuotei Harvarde, tačiau baigęs doktorantūrą esu nusiteikęs būti jei ne dviem, tai bent viena koja Lietuvoje. Kad ir ką daryčiau, man svarbiausia jausti, jog prisidedu prie Lietuvos mokslo kokybės ir jos tarptautinio pripažinimo“, – apibendrina VU GMC doktorantas.
R. Žilionio daktaro disertacijai vadovauja VU GMC mokslininkas dr. L. Mažutis ir dr. Allonas Kleinas iš Harvardo medicinos mokyklos. Šiuos mokslininkus sieja 2015 m. sukurtas didelio našumo pavienių ląstelių sekoskaitos metodas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!