Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro biochemijos magistrantūros antro kurso studentė Brigita Duchovska gruodžio 4–10 d. atstovavo Lietuvai MIRAI programoje Japonijoje. Studentė buvo tarp 15 laimingųjų, atrinktų iš daugiau nei 2000 kandidatų. Ji pateko į mokslo ir technologijų (angl. Science and Technology) grupę.

MIRAI – tai jauniesiems ateities lyderiams skirta programa, kurios metu keliasdešimt studentų iš įvairių pasaulio šalių savaitę praleidžia Japonijoje. Taip siekiama stiprinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, skatinti intelektualias diskusijas ir kurti stiprius ryšius tarp Japonijos ir viso pasaulio ateities lyderių.

Šios programos metu magistrantė dalyvavo diskusijose, aplankė vietines valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir įmones, taip pat turėjo progą susipažinti su Japonijos kultūra.

Kas paskatino dalyvauti MIRAI atrankoje ir kaip jautėtės sužinojusi, kad esate atrinkta?

MIRAI atrankoje paskatino dalyvauti Vilniaus universitetas kartu su Japonijos ambasada Lietuvoje. Tai nebuvo atvira atranka, į ją buvo pakviesti tik atrinkti kandidatai iš kelių Lietuvos universitetų. Po nacionalinės atrankos programoje galėjo dalyvauti tik vienas laimėtojas. Atranka truko gana ilgą laiką, tačiau sužinojusi, kad patekau, labai džiaugiausi, kadangi Japoniją laikau pavyzdine šalimi tiek kultūros, tiek mokslo ir technologijų požiūriu. Buvau įsitikinusi, kad MIRAI programa suteiks puikią galimybę susipažinti su Japonija ir daugybe įdomių ir talentingų žmonių, o kelionės metu sukaupti įspūdžiai ir patirtis bus naudingi ateityje.

Šiek tiek plačiau papasakokite, ką veikėte, kiek jūsų buvo, iš kokių pasaulio šalių susirinko dalyviai.

Į mokslo ir technologijų grupę buvo atrinkti 15 studentų iš 15 Europos valstybių – Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Islandijos, Lenkijos, Estijos, Austrijos, Maltos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos ir, žinoma, Lietuvos. Manau, tai, kad kiekvienas programos dalyvis buvo iš skirtingos šalies, paskatino naudingas ir įžvalgias diskusijas ne tik apie kitų šalių kultūrą, bet ir apie mokslo ir technologijų vystymąsi bei galimybes.

Kiekvieną dieną turėjome intensyvią programą, skirtą supažindinti mus su Japonijos inovacijomis ir mokslu. Programos metu aplankėme kelias tarptautines įstaigas: Shibaura technologijų instututą (Shibaura Institute of Technology, SIT), „Panasonic“, RIKEN centrą, skirtą neurobiologiniams tyrimams, „Cyberdyne“, Japonijos kosmoso tyrimų agentūrą (angl. Japan Aerospace Exploration Agency, JAXA) ir Japonijos užsienio reikalų ministeriją (angl. Ministry Of Foreign Affairs, MOFA), kurioje pristatėme savo patirtį programos metu ir gautas naudingas įžvalgas.

Jeigu reikėtų išskirti vieną labiausiai patikusią aplankytą instituciją, tai būtų SIT. Čia turėjome galimybę patyrinėti Japonijos mokslininkų laboratorijas ir jų kuriamus atradimus. Buvo įdomu diskutuoti apie pažangiausias technologijas, japonų mokslininkų kuriamas inovacijas tiesiogiai su ekspertais. Naudodamiesi šiomis įžvalgomis, vėliau bendradarbiavome su SIT studentais kurdami naujas unikalias ir pritaikomas idėjas dirbtuvėse. Po jų atlikome pristatymą ir dalinomės įžvalgomis su mokslininkais.

Asmeninio archyvo nuotr. 

Galbūt aplankėte ir kultūrinius objektus? Kas labiausiai patiko?

Programos tikslas yra ne vien supažindinti su Japonijos mokslo pasiekimais, bet ir skatinti kultūrinį supratimą. Programos metu aplankėme populiariąją Senso-Ji šventyklą, kurioje susipažinome su japoniška architektūra, Ibaraki istorijos muziejų, kuriame turėjome galimybę ne tik apžiūrėti muziejaus eksponatus, bet ir pasimatuoti Juni-hitoe (12 sluoksnių kimono) arba Yoroi-kabuto (samurajaus šarvus).

Be to, laisvu nuo programos laiku kartu su kitais studentais aplankėme modernumu spindintį Šibujos regioną, užkilome į Tokyo Skytree bokštą, kur galėjome pasigrožėti įspūdinga miesto panorama, aplankėme kitus Tokijo kampelius. Vis dėlto, manau, unikaliausia ir labiausiai patikusi patirtis buvo galimybė išmokti lipdyti ir piešti ant tradicinių japoniškų žibintų naudojant tradicinius dažus bei įrankius. Tai buvo labai unikali patirtis, kurią rekomenduočiau kiekvienam apsilankančiam Japonijoje.

Kokia Japonija jūsų akimis buvo prieš kelionę ir po jos? Kokie kultūriniai skirtumai paliko didžiausią įspūdį?

Prieš atvykdama į Japoniją žinojau, kad ji yra lyderė technologijų pasaulyje, kad iš jos kilo vienos labiausiai pažengusių įmonių pasaulyje („Panasonic“, „Toyota“, „Nintendo“, „Honda“ bei daugybė kitų), o šalies tikslas naudoti robotiką ir automatizaciją daugybėje sričių yra labai akivaizdus. Taip pat tikėjausi, kad Tokijas bus labai modernus miestas, neišsaugojęs tradicijų. Tačiau kelionės metu didžiulį įspūdį paliko Tokijo modernumo ir tradicijų mišinys, kai miesto gatvėse tarp didelių dangoraižių yra įsikūrusios tradicinės japoniškos šventyklos. Toks kontrastas tarp modernumo ir istorijos sukuria labai unikalų kultūrinį kraštovaizdį. Taip pat labai didelį įspūdį paliko mokslininkai, kurie ne tik sprendžia šiuolaikines problemas, bet ir kuria inovatyvias idėjas ir sprendimus ateičiai. Pavyzdžiui, vienas tokių projektų yra „Harumi Flag“. Šio projekto tikslas – buvusiame 2020 m. Tokijo olimpiniame kaimelyje sukurti visiškai save išlaikantį ir tvarų miestą.

Japonijos kultūra paliko ypač didelį įspūdį dėl žmonių pagarbumo, estetikos, tvarkos ir tradicijų svarbos. Japonai itin vertina tvarką ir mandagumą – stebino, kaip tvarkingai žmonės rikiuojasi į eiles laukdami traukinio ar renginio, o ši pagarba vienas kitam yra neatsiejama jų kasdienybės dalis. Milijonus gyventojų turinčiame Tokijuje retai pamatysi šiukšlę viešoje vietoje, metro ar traukiniuose, o tai liudija jų atsakingą požiūrį į aplinką. Be to, visos programos metu buvome supažindinti su tradiciniu japonų maistu – sušiais, tempura, sukijakiais, šabušabu ir daugybe kitų patiekalų.

Populiarioji kultūra, ypač animė, manga ir japoniški žaidimai, yra labai svarbi ir išskirtinė kultūros dalis, su ja taip pat teko susipažinti. Ši kelionė buvo labai išskirtinė kultūrinė patirtis, leidusi pasižiūrėti į šalį įvairiais aspektais.

Asmeninio archyvo nuotr. 

Gal galėtumėte pasidalinti patirtimi, įgyta dalyvaujant diskusijose ir bendraujant su studentais iš įvairių pasaulio kampelių?

Tai buvo labai unikali patirtis, kadangi visi 15 atrinktų studentų buvo ne tik iš skirtingų pasaulio šalių, bet ir iš įvairių studijų programų. Tai paskatino naudingas bei įžvalgias diskusijas ne tik apie kitų šalių kultūrą, bet ir apie mokslo ir technologijų vystymąsi, švietimo sistemą bei galimybes. Žinoma, įžvelgėme kultūrinių skirtumų – nuo švenčių, tradicijų iki maisto. Tačiau taip pat pastebėjome ir skirtumų tarp šalių technologijų išsivystymo, darbo galimybių ir ateities planų.

Ypač buvo įdomu pasidalinti šia patirtimi su Japonijoje gyvenančiais studentais. Labai nustebino tai, kad Japonijoje bakalauro studijų metu jaunuoliai pradeda ieškoti darbo jau trečiais metais, o dirbti ima iš karto po studijų. Vienas japonas, su kuriuo diskutavome, teigė, kad darbą susirado dar kovo mėnesį, o dirbti pradės tik po metų balandį.

Taip pat įdomu, kad radus darbą dar studijuojant yra normalu jame dirbti visą gyvenimą. Darbus japonai keičia labai retai – taip jie išlaiko pagarbą ir lojalumą savo darbovietei. Su studentais iš Europos įžvelgėme ir labai įdomių kultūrinių skirtumų, pavyzdžiui, nors Europoje darbui skiriame daug dėmesio, labai dažnai yra akcentuojama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Tuo tarpu Japonijoje darbas yra laikomas vienu svarbiausių gyvenimo aspektų. Karoshi, arba pervargimas nuo darbo, yra žinomas terminas, kuris atspindi aukštus standartus ir atsidavimą profesinei veiklai.

Kaip patirtis MIRAI prisidėjo prie jūsų akademinio ir profesinio augimo?

Dalyvavimas MIRAI programoje leido man giliau suprasti tarptautinio bendradarbiavimo svarbą mokslo ir profesinėje veikloje. Matydama, kaip Japonijoje vykdomi tarpdisciplininiai projektai ir kaip efektyviai bendradarbiauja įvairių sričių specialistai, įsitikinau, kad globalus požiūris ir bendradarbiavimas gali smarkiai prisidėti prie inovacijų kūrimo ir žinių mainų. Ši patirtis mane įkvėpė siekti panašaus bendradarbiavimo stiprinimo Lietuvos mokslo ir akademinėje aplinkoje. Norėčiau prisidėti prie iniciatyvų, kurios skatintų tarptautinį bendravimą, dalijimąsi gerosiomis praktikomis ir efektyvius idėjų mainus tarp Lietuvos ir užsienio tyrėjų. Esu tikra, kad MIRAI programoje įgytos žinios ir įgūdžiai taps tvirtu pagrindu įgyvendinant šiuos siekius.

Kokias bendradarbiavimo galimybes pastebėjote viešnagės Japonijoje metu?

Viešnagės Japonijoje metu aplankyti universitetai ir institucijos paliko įspūdį dėl savo atvirumo ir noro bendradarbiauti. Pastebėjau, kad šios institucijos ypač vertina tarptautinį bendradarbiavimą, yra pasirengusios dalytis savo žiniomis ir patirtimi, aktyviai ieško galimybių kurti partnerystes su užsienio universitetais ir tyrimų centrais. Manau, kad Lietuvai, kaip sparčiai augančiai technologijų ir inovacijų valstybei, toks bendradarbiavimas būtų itin naudingas. Japonija, garsėjanti pažangiomis technologijomis, inovatyviais sprendimais ir gilias tradicijas puoselėjančia kultūra, yra puikus pavyzdys, iš kurio galime daug pasimokyti. Užmegzti stipresnius ryšius su Japonijos universitetais ir mokslo institucijomis reikštų ne tik galimybę perimti jų patirtį, bet ir kartu kurti pažangius sprendimus, kurie galėtų praturtinti Lietuvos technologijų sektorių. Toks bendradarbiavimas padėtų stiprinti mūsų tarptautinę poziciją, skatintų žinių mainus ir prisidėtų prie dar spartesnės mūsų šalies technologinės pažangos.