Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Laura Kalinienė, dr. Lidija Truncaitė ir dr. Aurelija Zajančkauskaitė su kolegomis iš Gamtos tyrimų centro tyrė ant Čekijos ir Lietuvos soduose auginamų vaisių ar uogų esančias bakterijas ir jas infekuojančius virusus.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vaisių ir uogų paviršiuje yra aptinkamos tiek naudingos augalui, tiek potencialiai patogeninės jam ar žmogui bakterijos, pavyzdžiui, Enterobacteriacea šeimos Salmonella, Escherichia, Pantoea gentims priklausančios enterobakterijos. Jos taip pat vadinamos žarnyno bakterijomis ir yra siejamos su įvairiomis maistinės kilmės infekcijomis. Tyrimo metu buvo išskirta daugiau negu 50 minėtas bakterijas infekuojančių virusų – VU GMC mokslininkės pastebėjo, kad dauguma šių virusų vystosi esant žemesnei nei žarnyno temperatūrai.

„Kadangi išskyrėme daug ir įvairių virusų, galėjome tiksliau įvertinti jų gebėjimą daugintis esant įvairioms temperatūroms. Daugelis enterobakterijų yra pripratusios prie mūsų kūno temperatūros, vadinasi, optimalios sąlygos joms daugintis yra 37 laipsniai. Atitinkamai ir jų virusai turėtų būti prisitaikę prie tokios temperatūros. Nepastebėjome, kad Čekijoje ar Lietuvoje virusai labiau mėgtų šilumą – daugiau radome tokių, kurie prisitaikę vystytis daug žemesnėje nei kūno temperatūroje. Tokius enterobakterijų virusus vadiname šaltamėgiais, arba psichrofiliniais. Taigi mikroorganizmų lygmeniu nematome šylančio klimato poveikio, tačiau galima spėti, kad jis bus juntamas po penkerių ar net dešimties metų. Kol kas mikroorganizmai dar nesureagavo į klimato atšilimą“, – sako virusologė dr. L. Kalinienė. Ji prognozuoja, kad jeigu klimatas šiltės ir toliau, enterobakterijų daugės, nes terpė joms išlikti ir vystytis taps dar palankesnė.

VU GMC Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius yra vienintelis pasaulyje, sukaupęs prieš E. coli nukreiptų šaltamėgių virusų. „Esame pirmieji, kurie tokius virusus atrado, pirmieji, kurie paskelbė apie tokį fenomeną, ir vieninteliai pasaulyje turime E. coli infekuojančių šaltamėgių virusų kolekciją. Kol kas mokslinėje spaudoje esame aprašę septynis tokius virusus, bet jų turime ir daugiau“, – tvirtina VU GMC virusologė.

Šaltamėgius virusus galima naudoti ne tik patogeninėms bakterijoms naikinti klinikoje, bet ir maisto produktams išsaugoti, kad negestų, kad jų nekolonizuotų bakterijos, nes šie virusai, kurių yra nemažai, kaip paaiškėjo, geba vystytis ne tik ypač žemoje temperatūroje (4°C), bet ir nesidalijančiose bakterinėse ląstelėse. „Nežinome, kodėl šaltamėgiai virusai yra tokie, bet gali būti, kad jiems tiesiog taip patogiau, nes šilumoje vystosi visi kiti. Šaltamėgiai virusai prisitaikę prie nepatogių sąlygų, todėl jie galėtų pakeisti buitinės chemijos ar agrochemijos produktus“, – dėsto dr. L. Kalinienė.

Mokslininkės teigimu, pasaulyje visiems medicinoje naudojamiems antibiotikams atsparių bakterijų padermių vis daugėja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje ir JAV per 50 tūkst. žmonių miršta nuo tokių bakterijų sukeltų infekcijų. Manoma, kad iki 2050 m. visame pasaulyje šis skaičius viršys 10 milijonų. Sprendžiant šią problemą, padėti galėtų bakteriniai virusai, taip pat ir šaltamėgiai, tačiau reikia suprasti tokių virusų molekulinius vystymosi ypatumus, o tai yra tolesnių VU GMC mokslininkų tyrimų tikslas.

Tyrimus mokslininkai atliko vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Nacionalinės mokslo programos (NMP) „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektą „Agroekosistemų mikrobiota klimato kaitos sąlygomis: struktūra ir dermės mechanizmai“.