Liepos 15–22 d. Irano sostinėje Teherane vyko 29-oji tarptautinė biologijos olimpiada. Joje Lietuvos komanda pelnė keturis medalius: po du sidabro ir bronzos.

Sidabro medalis skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientui Pauliui Valiukevičiui (mokyt. Rita Kareckienė ir Paulius Alaburda) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos auklėtiniui Pavelui Loginovičiui (mokyt. Aldona Matiukienė). Bronzos medaliais apdovanotos Vilniaus licėjaus vienuoliktokės Urtė Beatričė Baublytė ir Vakarė Barbora Kučinskaitė (mokyt. Alyda Daulenskienė).

Komandai vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) docentas Andrius Petrašiūnas, Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto lektorė dr. Rasa Sabaliauskaitė ir VU GMC biochemijos magistras Irmantas Mogila.

I. Mogila pasakoja, kad moksleiviams iššūkiai prasidėjo dar gerokai prieš olimpiadą: pirmiausia reikėjo pereiti atranką savo mokyklose, tada sėkmingai pasirodyti rajoniniame etape ir galiausiai – kovą Mažeikiuose vykusioje Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje. 10, 11 ir 12 klasių prizininkai po respublikinio etapo pakviesti gegužę dalyvauti atrankinėse stovyklose, kurios kasmet organizuojamos VU GMC. Jo dėstytojai ir studentai mokiniams skaitė paskaitas, vedė praktinius užsiėmimus.

„Savaitę Teherane trukusioje tarptautinėje olimpiadoje varžėsi 261 mokinys iš 68 šalių. Moksleiviai turėjo atlikti teorines užduotis ir keturis praktinius darbus. Dalyviai ne tik atliko užduotis, bet ir susipažino su Irano sostine. Mokiniai su komandų vadovais taip pat dalyvavo bendruose vakariniuose renginiuose. Olimpiada moksleiviams suteikia progą susipažinti su talentingiausiais kitų šalių jaunaisiais biologais, o užmegzti ryšiai ilgainiui gali išsirutulioti į mokslinį bendradarbiavimą. Taigi mokslų olimpiadose galioja tas pats principas kaip ir sporto – svarbu dalyvauti, o ne laimėti“, – įsitikinęs būsimasis VU GMC doktorantas I. Mogila.

Teorinę olimpiados dalį sudarė šimtas klausimų įvairiomis temomis: nuo zoologijos ir botanikos, evoliucijos ir ekologijos iki ląstelės biologijos ir biochemijos. Kiekvieno klausimo struktūra panaši: pateikiama konkreti situacija, mokslinė problema bei jos tyrimų rezultatai ir keturi ar penki dažniausiai labai sukti teiginiai ta tema. Mokiniai turi nustatyti teisingus ir neteisingus teiginius. Pasak I. Mogilos, griežta vertinimo sistema neleidžia gauti taškų paprasčiausiai spėliojant, o pačios užduotys parengtos remiantis neseniai publikuotais mokslinių tyrimų rezultatais: „Pavyzdžiui, šiemet pateiktas klausimas apie balandžio pradžioje VU GMC paskaitą skaičiusios Helsinkio universiteto doc. Indrės Žliobaitės rūšių evoliucijos tyrimus: mokiniai analizavo mokslininkės sudarytą rūšių gyvavimo modelį.“

VU GMC doc. A. Petrašiūnas papildo, kad moksleiviai taip pat turėjo atlikti keturias praktines užduotis skirtingomis temomis. Likus metams iki olimpiados paprastai oficialiai paskelbiami temų pavadinimai.

„Šiemet praktiniai darbai apėmė biochemiją ir molekulinę biologiją, augalų sistematiką, anatomiją ir fiziologiją, gyvūnų sistematiką, anatomiją ir fiziologiją, evoliuciją, ekologiją ir elgseną. Mokiniai turėjo nustatyti gvazdikiečių eilės (lot. Caryophyllales) augalų pigmentus, šių augalų kristalų tipus, braižyti filogenetinius medžius, nustatyti bakterijų evoliucijos modelius, tirti drozofilų lervų maitinimosi elgseną, preparuoti dėlę, identifikuoti dirvožemio erkių rūšis, pagal elektrokardiogramų duomenis nustatyti sportuojant vykstančius fiziologinius pokyčius, taip pat baltymo Pep gebėjimą sąveikauti su DNR, Bradford metodu turėjo nustatyti baltymo koncentracijas“, – vardija VU GMC docentas.