Lapkričio 8-ąją minint Europos sveikos mitybos dieną, visą pasaulį sukausčiusios pandemijos metu vėl aktualus tampa mitybos klausimas, jo įtaka sveikatai, imunitetui. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto docentė, VU ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė, med. m. dr. Edita Gavelienė sako dažnai girdinti klausimą, ką valgyti siekiant tapti atspariam nuo virusų. Mitybos ekspertė tikina, kad svarbiausia ne konkretus maisto produktas, bet pats maistas, jo įvairovė ir, žinoma, kiekis.

E. Gavelienės nuomone, grėsminga epidemiologinė situacija Lietuvoje ir visame pasaulyje ne tik neleidžia ignoruoti kalbų apie maistą, bet jas ir skatina, nes išlieka viltis, kad maistas šiuo sudėtingu laikotarpiu gali mums padėti išsaugoti sveikatą.

„Skaitant straipsnius žiniasklaidoje, analizuojant šiuo metu atliekamas studijas, ryškėja 3 pagrindinės tendencijos: svarbi maisto įvairovė, maistas turi būti maistinių medžiagų, o ne emocijų koregavimo šaltinis, o maisto papildus reikia vartoti tik tuomet, kai tai būtina“, – sako gydytoja dietologė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata daugiausia priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Kalbėdama apie maisto įvairovės svarbą, E. Gavelienė pabrėžia, kad nėra vieno maisto produkto, kuris žmogaus organizmą aprūpintų visomis maistinėmis medžiagomis ir tinkamu jų kiekiu. Todėl renkantis maisto produktus vertėtų vadovautis jų įvairovės principais, išdėstytais maisto pasirinkimo piramidėje.

„Tyrimais patvirtinta, kad dažnas karantino periodo palydovas – nuobodulys. Jo išvarginto asmens mityboje gausėja riebalų, angliavandenių, baltymų, o visumoje – kalorijų. Dar vienas palydovas – stresas, kurio fone ieškoma „komfortinio maisto“, dažniau kramsnojama, užkandžiaujama, taip pat renkantis turtingą angliavandenių maistą. Angliavandeniai skatina serotonino gamybą, kas iš esmės yra nuostabu ir kelia pozityvumą, mažina nerimą, todėl angliavandenių turtingas maistas yra tarsi antistresinė priemonė. Ir kuo didesnis glikeminis indeksas, tuo tas „antistresinis“ veikimas labiau išreikštas“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Jos teigimu, dažnas „komfortinio maisto“ vartojimas – pirmas žingsnis kalorijų pertekliaus link, kuris gali komplikuotis į riebalinio audinio išvešėjimą – nutukimą. „Nutukimas – lėtinio uždegimo būklė, kuri blogina plaučių, širdies, endokrininės sistemos veiklą ir, kaip parodė pastarųjų mėnesių įvykiai, sietina su rimtomis COVID-19 komplikacijomis“, – pabrėžia specialistė.

Ekspertė įvardija ir dar vieną su stresu susijusią problemą – miego sutrikimą, kuris taip pat skatina užkandžiavimą ir per didelio maisto kiekio suvartojimą: „Kalbant apie bet kurio maisto kiekį – jis gali būti netinkamas. Net ir labai sveiko maisto irgi gali būti per daug. Žinoma, galima pasistengti pasirinkti tokį maistą, kuris skatina serotonino bei melatonino (pastarasis svarbus geram miegui) gamybą – jį vartoti reikėtų pirmoje dienos pusėje, jis tinka pietums. Tuomet pakaks laiko, kad suvalgytas maistas būtų panaudotas reikiamų hormonų sintezei.“

E. Gavelienė į savo kasdienį valgiaraštį ne tik karantino metu pataria būtinai įtraukti lapines daržoves, šakniavaisius, avižas, migdolus, bananus, vyšnias (gali būti ir šaldytos). Taip pat ir maisto, kurio baltymuose yra gausiau amino rūgšties triptofano (serotonino bei melatonino prekursorius). „Šiuo požiūriu pirmauja pieno produktai. Pirmenybė – rūgusio pieno produktams: pasirūpinsim ir emocijomis, ir žarnynu, beje – tai labai susiję“, – teigia gydytoja dietologė.

Nereikėtų pamiršti su maistu gauti ne tik makronutrientų (baltymai, riebalai, angliavandeniai), bet ir mikronutrientų (vitaminai, mineralinės medžiagos). Būtent mikronutrientai yra oksidacinio streso slopintojai. Oksidacinis stresas – visų uždegiminių procesų palydovas. Svarbūs mikronutrientai – vitaminai E ir C, betakarotenas, vitaminas D, B grupės vitaminai, selenas, cinkas, geležis, omega 3 riebalų rūgštys.

„Kad visa tai gautume su maistu, reikėtų vėl prisiminti sveikatai palankaus maisto parinkimo piramidę. Jei savo lėkštės turinį dėliosime pagal ją, nieko papildomai vartoti nebereikės“, – teigia VU docentė.

Europos sveikos mitybos dienos proga E. Gavelienė linki visiems dirbantiems ir besimokantiems nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiantiems namuose per karantiną saugoti savo sveikatą ir neprarasti optimizmo: „O gal būtent dabar ir yra pats geriausias metas pradėti taisyklingai maitintis? Nes sveika mityba yra gyvybiškai būtina mūsų imuninei sistemai, kuri kovoja su virusais.“